tag:blogger.com,1999:blog-23422918833438150802024-03-13T06:21:04.315+02:00Atsitiktinės mintys trumpaiNereguliariai ir paviršutiniškai apie bet ką...Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/02070382121277875092noreply@blogger.comBlogger4518tag:blogger.com,1999:blog-2342291883343815080.post-39941983320401713642013-04-01T18:06:00.000+03:002013-04-01T18:06:04.428+03:00Linksmoji šviesos aritmetikaLinksmoji todėl, kad matematikos rimtumas čia toks pat, kaip ir pasvarstymuose apie tai, kodėl<a href="http://trumpas.blogspot.com/2010/12/kodel-zenenhundas-labiau-ilgas-negu.html"> šuo yra labiau ilgas negu juodas</a>. Tiesiog norėjosi parašyti ką nors lengvo. Taip ir gimė šis įrašas. Skaitydami šypsokitės :)<br />
<hr style="width: 50%;" />
Be šviesos nebūtu fotografijos. O norint gražių fotografijų tenka skaičiuoti šviesą. Žinoma, šiais laikais už mus tuos skaičiavimus atlieka fotoaparatų ar tiesiog dedikuoti eksponometrai - paspaudei mygtuką ir turi rezultatą. Labai patogu. Tačiau pačiam suskaičiuoti šviesą nėra jau taip sunku. Pabandykim kartu. Kaip visada - pradėsiu nuo žinomų dalykų sąlyginių žymėjimų.<br />
<br />
Tarkim, kad <b>L<sub>o</sub></b> yra nuo objekto atsklindanti šviesa. Šioje vietoje nėra labai svarbu, kalbam apie vieno mikroskopinio taškelio ar didžiausios drobės atspindimą šviesą - galit įsivaizduoti kaip jums patogiau. Šią šviesą bandydami užfiksuoti eksponuojame juostelę, jutiklį ar dar kokį kitokį šviesai jautrų paviršių. Eksponavimo rezultatas gali būti dviejų rūšių: pozytyvas, kurio pagaminimui įvesime funkciją <b>PE()</b> (arba Pozityvo Ekspozicija), arba negatyvas, kurio pagaminimui įvesime funkciją <b>NE()</b> (arba Negatyvo Ekspozicija).<br />
<br />
Laikysime, kad visi trys gaunami dydžiai (<b>L<sub>o</sub></b>, <b>PE</b>, <b>NE</b>) yra teigiami ir ne didesni negu tam tikras skaičius <b>E</b> - natūralus apribojimas išplaukiantis iš riboto bet kurio šviesos šaltinio galingumo, ekspozicijos trukmės ir juostos ar jutiklio ribotų galimybių.<br />
<br />
Tada pozityvą <b>P<sub>o</sub></b> pagamintume pritaike formulę: <b>P<sub>o</sub> = PE(L<sub>o</sub>) = L<sub>o</sub></b><br />
O negatyvui <b>N<sub>o</sub></b> pagaminti atitinkamai pritaikytume kitą funkciją: <b>N<sub>o</sub> = NE(L<sub>o</sub>) = E - </b><b>L<sub>o</sub></b><br />
Pagal šias formules, kur šviesos <b>L<sub>o</sub></b> daugiau gausim šviesesnį pozityvą <b>P<sub>o</sub></b> ir tamsesnį negatyvą <b>N<sub>o</sub></b> - viskas intuityviai kaip ir aišku, tiesa? Puiku, nes laikas visą šią teoriją imti ir kur nors pritaikyti.<br />
<br />
Tarkim, kad turim negatyvą <b>N<sub>o</sub></b><b></b>, o norim nuotraukos - pozityvaus negatyvo atspaudo <b>P<sub>o</sub></b>. Ką daryt? Ach, tiesa - visi čia skaitantys yra fotografai ir žino, kad reikia padaryti negatyvo ekspoziciją, na tipo:<br />
<b style="margin-left: 20px;">P<sub>o</sub> = NE(N<sub>o</sub>) = E - N<sub>o</sub> = E - (E - L<sub>o</sub>) = L<sub>o</sub><sub></sub></b><br />
Kaip ir reikėjo tikėtis, gavom pozityvą. Puiku - formulės veikia.<br />
<br />
Kad toliau būtu įdomiau, padalinkime fotografuojamą vaizdelį į dvi dalis: sulietą pagrindą ir detales. Žinote kaip būna: nepataikai sufokusuoti ir gauni išsiliejusį, miglotą kadrą be detalių. Lyg ir kažkas matosi, bet kas - iki galo negali būti tikras. Nebent pridėtum daug smulkių detalių. Tiesa, tokį miglotą vaizdą galima gauti ir atvirkščiu būdu - vaizdo redagavimo programoje pritaikyti suliejimo (blur) filtrą ir taip sumažinti detalių kiekį.<br />
<br />
Tas miglotas pagrindas dar kitaip būna vadinamas žemų dažnių komponentu; detalės - aukštadažniu vaizdo komponentu. Arba jeigu rašyčiau formulėmis, tai atrodytu taip: <b>L = B + D</b>; čia <b>L</b> yra vaizdas, <b>B</b> yra sulietas (blur) miglos komponentas, o <b>D</b> yra smulkios vaizdo detalės.<br />
<br />
Visas vargas rašant praeitą paragrafą buvo tik dėl to, kad galėčiau užrašyti, ką reiškią vaizdui pritaikyti suliejimo funkciją: <b>Blur(L) = B</b>. Suliejom (pa'blur'inom) vaizdą ir liko tik migla - akivaizdu, tiesa? Įdomu tai, kad jeigu šią funkciją pritaikytume vienos spalvos vaizdeliui, pvz. pilkos spalvos fonui, tai rezultate grubiai tariant gautume tą patį pilkos spalvos foną. T.y., jeigu <b>L = bet kokia konstanta</b>, tai <b>Blur(L) = L = </b><b>B</b>.<br />
<br />
Na, o dabar smagiausia dalis - pažongliruokim visom šiom formulėm. Imam negatyvą, jį eksponuojam taip, kad gautusi skaidrus, bet šiek tie išsiliejes pozityvas.<br />
<b style="margin-left: 20px;">Blur( NE(N<sub>o</sub>) ) = Blur( L<sub>o</sub> ) = B<sub>o</sub></b><br />
Tada sudedam pozityvą ir negatyvą ir jau kartu eksponuojam kaip vieną negatyvą.<br />
<b style="margin-left: 20px;">NE( N<sub>o</sub> + B<sub>o</sub> ) = E - (N<sub>o</sub> + B<sub>o</sub>) = E - N<sub>o</sub> - B<sub>o</sub> = L<sub>o</sub> - B<sub>o</sub> = D<sub>o</sub></b><br />
Kažką suliejom, kartu sudėjom, šie tiek paeksponavom ir detales gavom - argi ne žavu? Tuo pačiu ką tik susipažinome su labiausiai paplitusio žinomu vaizdo aštrinimo algoritmo - <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Unsharp_mask">neryškumo kaukė</a> - veikimo principu. Kažkada maniau, kad šis algoritmas yra grynai kompiuterinio vaizdo apdorojimo išradimas. Bet jeigu tikėt Wikipedia, tai toks būdas paryškinti detales nuotraukose buvo žinomas gerokai iki kompiuterių atsiradimo ir buvo taikomas analoginėje fotografijoje nuo 1930m. Tai man tapo tikru atradimu: pasirodo yra nesudėtingų būdų, kaip manipuliuoti analoginiu (neskaitmenintu) vaizdu, norint išgauti netiesinius efektus pvz. tokius kaip detalių paryškinimas.Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/02070382121277875092noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2342291883343815080.post-22084247880553758762013-02-22T20:04:00.000+02:002013-02-22T20:04:09.393+02:00Mintis iš niekur (12)Paprastai įrašuose su pavadinimu "Mintis iš niekur" pasižymėdavau tas mintis, kurios turi kažkokią ilgalaikiškesnę arba universalesnę - laisvą nuo konkrečios situacijos, kuri atvedė mane iki tos minties suvokimo, - prasmę. Mintis, kurią perskaitysite žemiau, turi kontekstą - ją parašiau kaip komentarą įrašui, kito žmogaus tinklaraštyje. Nepaisant to, šiais metais prieš vasario 16d. supratau, kad ji gali gyventi ir savarankišką gyvenimą...<br />
<hr style="width:33%;margin-top:1em;margin-bottom:1em;" />
Patriotas – tai nei titulas, nei pareiga, nei laipsnis. Greičiausiai tai dvasios būsena. Beveik liga. O tikri ligoniai matyt niekada garsiai neprisipažins, kad serga. Bet visada žinos, ką gali paaukoti vardan Tėvynės. Ir greičiausiai viskas pasikeis tik tada, kada aukosim čia ir dabar komfortišką gyvenimą, o ne galbūt gyvybę konflikte ateityje, kuris gal niekada taip ir neįvyks. Nes emocinis triukšmas, kurį šiandien girdime skleidžiamą pseudo patriotų yra kaip šnypštimas iš radijo aparato – geriausiai girdisi ten, kur prasmingo signalo nėr.<br />
<br />Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/02070382121277875092noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2342291883343815080.post-32409045343857227212013-02-13T22:55:00.001+02:002013-02-13T22:55:33.934+02:00Mintis iš niekur (11)Jeigu pavaldinys turi įtikinamą pasiteisinimą dėl blogai atlikto darbo vadinasi vadovas kažkur padarė klaidą.Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/02070382121277875092noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2342291883343815080.post-57411542367727983502012-12-18T11:19:00.000+02:002013-02-13T22:56:09.477+02:00Foto žygisBuvo tokia istorija šį rudenį: dalyvavau <a href="http://worldwidephotowalk.com/">World Wide Photo Walk</a> 2012. Tiesiog iš smalsumo: norėjosi suprasti ir pajusti savo kailiu, kas per daiktas tas foto žygis (photowalk). Apie akciją sužinojau galima sakyti netyčia - jau įpusėjus registracijai pamačiau kažkieno iš užsieniečių pabendrintą žinutę Google+ tinkle. Apsilankiau akcijos puslapyje - Vilniuje jau buvo užregistruota <a href="http://worldwidephotowalk.com/walk/vilnius-vilniaus-apskritis-lietuva-didzioji-g/">grupė</a>. Dar kiek pasvarsčiau - nedrąsu kaip tai pirmą kartą, - bet ėmiau ir užsiregistravau. <br />
<br />
Akcijos diena, spalio 13, šeštadienis, Vilniuje pasitaikė niekuom neypatinga - nei saulės, nei stipresnio rūko. Gamta nesiūlė jokios intrigos, tačiau kadangi foto žygis yra ne tik fotografijos, bet ir nemažiau socialinis įvykis, klausimų vykti ar ne nekilo - dabar jau buvo smalsu pamatyti ir kas tie šeši kiti užsiregistrave į žygį. <br />
<br />
Taigi - kas tas foto žygis? Tai tokia akcija, kai susirenka būris fotografų, kartu juda tuo pačiu maršrutu, fotografuoja bet ką, kas jiems atrodo verta jų užrakto spragsėjimo, bendrauja, dalinasi įspūdžiais ir pastebėjimais. Pasibaigus žygiui (šis turėjo 2 val. apribonimą), susėda kokiam nors kabake ir pratęsia pokalbius apie fotografiją ir fotografijas. <br />
<br />
Bent jau taip buvo šiame žygyje. Žygio vadovė (ji ir užregistravo grupę akcijos svetainėje) <a href="https://plus.google.com/107213163266918629306/">Orinta Labutytė</a> yra asociacijos <a href="http://fotoexpress.lt/">fotoexpress.lt</a> narė. Gal todėl labai ir nenustebau, kai pasilabinus ir susipažinus žygio pradžioje, aš buvau vienintelis žygio dalyvis neturintis jokių sąsajų su minėta asociacija. Visi kiti - arba esami nariai, arba aktyvūs <a href="http://fotoexpress.lt/">fotoexpress.lt</a> bendruomenės nariai. Todėl nenuostabu, kad dauguma jų - seni pažystami. <br />
<br />
Sprendžiant iš šio žygio dalyvių kiekio - nėra lietuviai labai aktyvūs socialiniuose renginiuose: foto žygio grupėje galėjo būti iki 50 fotografų, o buvo tik 7. Matyt kai kuriuose pasaulio taškuose situacija yra priešinga, nes akcijos svetainėje buvo numatytas specialus funkcionalumas besiregistruojantiems: jeigu norinčių prisijungti prie konkrečios grupės būdavo daugiau nei vietų, pavėlavusiems užsiregistruoti tekdavo stot į eilę ir laukt - gal kas atsisakys dalyvauti renginyje ir atlaisvins vietą. Populiarumą šiek tiek kaitino ir tas faktas, kad vyko ne tik socialinis įvykis, bet ir konkursas geriausiai fotografijai. Su pakankamai rimtais <a href="http://worldwidephotowalk.com/prizes/">prizais</a>.<br />
<br />
Apie veiksmą žygio metu sunku ką nors papasakoti - tai reikia išbandyti ir pajausti savo kailiu. Buvo įdomu. Mūsų grupės nuotraukas galima pamatyti Google+ tinkle sukurtame <a href="https://plus.google.com/events/cr1kh7eviophjkuhr7v8tplb61k">įvykyje</a>.<br />
<br />
Kaip visuomet, sunkiausia dalis buvo pasibaigus akcijai: išsirinkti ir į akcijos svetainę įkelti vieną geriausią savo kadrą. Aš dažniausiai susiduriu su situacija, kai mano ir daugumos nuomonės išsiskiria, todėl paprašiau Google+ bendruomenės <a href="https://plus.google.com/103788331992284209604/posts/FXQaqu6joBt">padėti išrinkti geriausią kadrą</a>. Ačiū visiems, kas balsavo "pliusindami" ir išsakė savo nuomonę. Mano minėta situacija pasikartojo: tie du kadrai, kuriuos laikiau "favoritais", negavo nei vieno palaikančio balo. Na ką - ne pirmą kartą, todėl nei kiek nenustebau.<br />
<br />
Ir nors labai ryškaus lyderio mano surengtame mini balsavime nebuvo, buvo vienas kadras, kuris surinko daugiausiai pliusų:<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://4.bp.blogspot.com/-yn8EPMj8-nk/UHvpvCwO2QI/AAAAAAAAC34/AGDvehOjq24/s580/Osvaldas-Vilnius_WWPW-00226.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="400" src="http://4.bp.blogspot.com/-yn8EPMj8-nk/UHvpvCwO2QI/AAAAAAAAC34/AGDvehOjq24/s400/Osvaldas-Vilnius_WWPW-00226.jpg" width="266" /></a></div>
<br />
Viskas kaip ir savo vietose, bet kažkodėl tolerastiškai pagalvojau, kad tas smulkus religinis motyvas virš stogų nebus labai patrauklus renkantiems geriausią kadrą. Ir nusprendžiau padirbėti ties sekančiu daugiausiai vertintojų simpatijų surinkusiu kadru. Su keturiomis žaviomis damomis.<br />
<br />
Nusprendžiau pažaisti spalvomis: spalvotus palikti tik žmones, o visą kitą išversti į juodai-baltą variantą. Tokį variantą ir įkėliau akcijos puslapin, kaip savo geriausią kadrą:<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://4.bp.blogspot.com/-ArnsR6BS-jg/UIRcLL1R7AI/AAAAAAAAC6U/8td2omfuxAQ/s903/Osvaldas-Vilnius_WWPW-BW-00223-C2.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="232" src="http://4.bp.blogspot.com/-ArnsR6BS-jg/UIRcLL1R7AI/AAAAAAAAC6U/8td2omfuxAQ/s400/Osvaldas-Vilnius_WWPW-BW-00223-C2.jpg" width="400" /></a></div>
<br />
Štai čia įvyko keisčiausia dalis. O gal linksmiausia - nelygu kaip pažiūrėsi. Kitiems mūsų grupės foto žygio dalyviams nepavyko laiku įkelti savo nuotraukų ir ... aš, likęs vieninteliu dalyviu, tapau grupės nugalėtoju. Nesiimsiu spėliot, kodėl nepavyko kitiems žygio dalyviams įkelti savo kadrų. Gal tiesiog nenorėjo (tai buvo neprivaloma). Ar sutrukdė anglų kalbos arba IT žinių spragos. Tačiau kaip nežiūrėk, pirma vieta, būnant vieninteliu dalyviu - anoks čia ir pasiekimas. Gal dėl to, o gal ir dėl to, kad dar vasaros pabaigoje buvau įsigijęs ir jau įpusėjęs skaityti popierinį laimėtos knygos variantą, su gautu prizu už laimėjimą grupėje nusprendžiau pasielgti pagal principą "easy come, easy go" - tiesiog padovanoti kažkam, susijusiam su visa šia istorija.<br />
<br />
Taigi, prizas - Scott Kelby knygos "<i>The Lightroom 4 Book for Digital Photographers</i>" elektroninis variantas - atiteks <b>vienam iš dalyvavusių žygyje ar padėjusių man išsirinkti geriausią kadrą</b>. Tam tereikės prie mano posto Google+ tinkle, kuriuo pabendrinsių šį tinklaraščio įrašą, parašyti trumpą komentarą, tipo - "Noriu".<br />
<br />
O iš kart po Kalėdų (kai tik rasiu galimybę atsitraukti nuo stalo ir prisėsti prie kompiuterio), <a href="http://www.random.org/">random.org</a> pagalba išrinksiu vieną laimingąjį, kuriam ir atiteks kodas įsigyti šios knygos elektroninį variantą.<br />
<br />
<center>
<hr width="50%" />
</center>
<br />
Ir kadangi daugiau įrašų į tinklaraštį iki Kalėdų nebespėsiu parašyt, tai naudodamasis proga linkiu visiems ramios Kūčių vakarienės ir džiaugsmingo Kalėdų ryto.Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/02070382121277875092noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2342291883343815080.post-57414728682899426682012-09-12T23:07:00.002+03:002012-09-12T23:07:57.534+03:00Pikseliai šmikseliai ir visokie kitokie taškaiRašydamas apie <a href="http://trumpas.blogspot.com/search/label/fokusavimas">fokusavimo tyrinėjimus</a>
pagavau save, jog žodžius taškas arba pikselis naudoju be aiškios sistemos. Smulkmena, bet užkliuvo ir pasidarė smalsu - o kaip gi su šių žodžių prasmėmis?<br />
<br />
Prisiminiau <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Computer_printer#Obsolete_and_special-purpose_printing_technologies">adatinius spausdintuvus</a>, dar vadinamus bendriniu <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Dot_matrix#Usage_in_printers">"dot matrix"</a> vardu. Va jais atspausdinus tekstą tai būdavo matomi konkretūs <i><b>taškai</b></i>. Po to atmintyje iškilo prisiminimai, kaip renkantis monitorių ieškodavome modelio su mažiausiu <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Dot_pitch">atstumu tarp <i><b>taškų</b></i></a>. Žinia dėl ko - dėl geresnio vaizdo. Po to atėjo eilė aukštos raiškos spausdintuvams - lazeriniams ir visokiausiems rašaliniams. Ten gi viskas irgi matuojama <i><b>taškais</b></i>. <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Dots_per_inch">Per colį</a>. Kas vėl gi nesunkiai pasiverčia į konkretų taško dydį. Žodžiu, <i><b>taškas - tai kažkas, kas fiziškai aptinkama ir pačiupinėjama</b></i>. <br />
<br />
Na, o <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Pixel">pikselis</a>, <i><b>pikselis</b></i> - tai kaip? Ogi paprastai - pagal apibrėžimą: mažiausia skaitmeninio vaizdo detalė. Ir vienokį dydį tas <i><b>pikselis</b></i> turės paleistas rašalu ant popieriaus ir visai kitokį - išspinduliuotas per monitoriaus ekraną. Gaunasi, kad <i><b>pikselis </b><b>- tai toks daiktas, kuris savo prigimtimi neturi konkretaus dydžio</b></i>. Na taip, kadangi tiek į kameros jutiklį, tiek į šiuolaikinio monitoriaus matricą telpa labai konkretus jų skaičius, tai labai greitai ir nepastebimai visi pripratom matuoti ir šiųjų dydžius ne taškais, o pikseliais. Ar tai blogai? Gal ir ne, nežinau. Galima matyt vadinti visaip, tik reikia neužmiršti, kad pikselis yra labai jau virtualus dalykas. Pavyzdžiui, DVD įrašyto <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Anamorphic_widescreen">plačiaekranio</a> vaizdo filmo kadras turi tiek pat pikselių, kiek ir normalaus formato filmas, tik atkuriant vaizdą ekrane pikseliai yra projektuojami ne "kvadratiniai", o šiek tiek "ištempti". Koks tokio pikselio dydis, kas pasakysit?<br />
<br />
Kitą vertus, spalvotą pikselį paprastai sudaro bent trys spalvinės dedamosios, kurios vaizduojamos monitoriuje taip vadinamais <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Pixel#Subpixels">subpikseliais</a>. Arba, kaip aš sakyčiau - taškais. Yprastu atveju - po vieną raudonos, žalios ir mėlinos spalvos tašką kiekvienam pikseliui. Čia kaip ir paprasta būtų apskaičiuoti pikselio dydį arba <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Pixel_density">PPI</a> - sudedam spalvotų taškiukų dydžius ir turim atsakymą. Bet kaip jį suskaičiuoti kokios <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/PenTile_matrix_family">PenTile</a> matricos atveju?<br />
<br />
Ir beskaitydamas apie <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Pixel">pikselį</a> radau ir užuominą apie naują terminą - <i><b>senselis</b></i>. Kaip galima nesunkiai nuspėti - tai kameros jutiklio smulkiausias elementas. Patiko man šis terminas, tad pratinsiuos vartoti savo tekstuose. Jeigu reziumuoti: taškas - tai kas turi fizinį dydį; pikselis - tai kas skaitmeniniame faile; senselis - tai kas verčia šviesą į skaitmeną. Kol kas paprasta ir aišku.<br />
<br />
O pabaigai paprastas uždavinėlis: pabandykite suskaičiuoti, kiek <a href="http://trumpas.blogspot.com/2011/02/13-tiesos.html">senselių</a> turi turėti fotokameros matrica, kad pagamintų 800x480 pikselių vaizdą, ir kiek taškų reikia, norint atvaizduoti tuos pikselius ekrane. O dabar tą patį uždavinėlį išspręskite "senselius" ir "taškus" visur pakeisdami "pikseliais". Ar jaučiat skirtumą? <br />
<br />
<hr width="50%" />
<br />
P.S. Po trijų mėnesių pauzės, sugrįžimas į tinklaraščio rašymą yra tarsi pradėjimas iš naujo. Tenka vėl pratintis rašyti... Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/02070382121277875092noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2342291883343815080.post-23958581800417152982012-05-04T20:29:00.003+03:002012-05-04T22:16:03.185+03:00Mintis iš niekur (10)Dydis nesvarbu - prasmę suteikia tik laikas.Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/02070382121277875092noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2342291883343815080.post-56152911846742180232012-04-24T01:31:00.004+03:002012-04-24T01:31:58.734+03:00Šuniškas įrašas<table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="float: right; margin-left: 1em; text-align: right;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="http://1.bp.blogspot.com/-jB-u3yNSmZE/THAw9_XBfkI/AAAAAAAACHQ/Q6ZyWLi7fu4/s1600/D20100804-EOS-IMG_2627.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; margin-bottom: 1em; margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="212" src="http://1.bp.blogspot.com/-jB-u3yNSmZE/THAw9_XBfkI/AAAAAAAACHQ/Q6ZyWLi7fu4/s320/D20100804-EOS-IMG_2627.jpg" width="320" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Šuniškas kailio pylingas - <br />
norint būt stilingu, tenka rūpintis išvaizda. </td></tr>
</tbody></table>
Laikas ne tai, kad bėga, tiesiog trykšta galinga čiurkšle pro šalį. Berods tik vakar Skirmantas Tumelis pasidalino <a href="http://www.skirmantas-tumelis.lt/2012/02/21/stilingiausiu-blogu-apdovanojimai-2012/">stilingiausių blogų apdovanojimais</a>, o žiū - jau du mėnesiai pralekė. Kadangi Skirmantas bedalindamas apdovanojimus ir man vieną paskyrė, tai prisižadėjau apie tai parašyt.<br />
<br />
Nebus tai tikras <i>Stylish blogger award</i> įrašas, kuriuos visi su tokiu įkarščiu raitė, džiaugdamiesi pačia akcija. Matyt dėl to, kad ne kažin kiek čia to stiliaus pas save randu. Ir dėl to, kad kaip sakoma, apdovanojimų traukinys jau nuvažiavo - nesuspėjau įšokt laiku (kaip ir padaryt milijono kitų reikalų šiais metais). Ir dar dėl to, kad gavau už tai, už ką niekad nesitikėjau gauti - už "keistą stiliovą šunį". Kai blogeris Rokiškis prieš metus laiko <a href="http://rokiskis.popo.lt/2011/04/06/truputis-nuorodu-is-mano-kiauros-begalves/">paskleidė žinią apie mano tinklaraštį</a> ant visų Lietuvos internetų, tai rekomendavo beveik priešingai - "rašo apie fotografiją, bet ne iš kokių nors ciuciukiškų pozicijų". Ir ką čia bepridursi - kaprizinga ta panelė <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Fortuna"><i>Fortūna</i></a>: šiandien jai įtinki vienaip, o rytoj - jau visai kitaip.<br />
<a name='more'></a><br />
Jeigu jau kalbėti apie šį tinklaraštį, tai bėgant laikui prirašiau čia visokių detalių apie fotografiją - tai gavosi kaip ir tinklaraščio pagrindinė tema. Tačiau kasdienybėje, turiu pripažinti, šuniški reikalai konkuruodami dėl mano laisvo laiko be didesnių pastangų nurungia fotografiją. Todėl kažkiek samoningai privengiau įsileisti juos ir čia, į tinklaraštį - kad visiškai neuzurpuotų mano gyvenimo. Bet.. gal retkarčiais sveika pasielgti kažkaip netradiciškai? Tad nusprendžiau suraityti kitokį tinklaraščio įrašą - ne apie formules ir fotografiją, o apie save ir ... šunis.<br />
<br />
<hr style="align-text: center; width: 30%;" />
<br />
Kai buvau šešerių metų, praleidau beveik metus laiko <a href="http://maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#obj=360641;6164730;Pa%C5%BEym%C4%97tas%20ta%C5%A1kas;&xy=360574,6164525&z=10000&lrs=orthophoto,stops,zebra">vienkiemyje</a> Žemaitijoje su (dabar jau a.a.) seneliais. To vienkiemio jau senokai nebėra - visagaliai melioratoriai pasistengė, - bet kai kurie prisiminimai apie tas dienas iki šiol išliko labai ryškūs. Na ir kaip jūs manot, ką veikti tokio amžiaus vaikui su dviem žilstelėjusiais ir ūkio darbuose paskendusiais suaugusiais, kai artimiausias kiemas su vaikais miestelyje už beveik 2km laukais, kanalais ir giraitėmis?<br />
Kapsėjo eiliniai 1978 metai, televizorius rodė rusiškus (tos kalbos tuo metu dar nesupratau) kino filmus apie karą ir ... tai buvo visos žinomos "šiuolaikinės" pramogos. Dauboje šalimais tekėjo upelis įmantriu pavadinimu <i>Krioklys</i> (niekad negirdėjau jo taip vadinant - tik dabar atradau), giraitėse aplinkui augo grybai ir uogos, šalimais užsodintą lauką naktimis ateidavo patikrinti šernai. Senelis buvo medžiotojas - na kaipgi vienkiemyje su šernais ir be ginklo. Ir jeigu jau sodyboje buvo medžiotojas, tai turėjo būti ir medžioklinis šuo.<br />
Ir buvo. Bet ne šuo, o kalė, eksterjeru panaši į <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvi%C5%B3_skalikas">lietuvių skaliką</a>. Senelis matomai pasižymėjo subtiliu humoro jausmu, nes davė jai <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Nel%C4%97_Paltinien%C4%97">Nelės Paltinienės</a> vardą. Jeigu gerai pamenu - tvirtino, kad dėl panašaus balso. Nors man niekada jos kaukimas neatrodė panašus į žmogiškas dainas ir aš bandžiau prieštaraut, bet... kam teko ginčytis su tikru žemaičiu turėtų gerai nujausti, kieno naudai tas mudviejų ginčas baigėsi.<br />
Kadangi kalės ir mano svorio kategorijos buvo daugmaž panašios ir man pavykdavo ją kažkaip suturėti, palaipsniui ji tapo nuolatine mano žygių po apylinkes palydove. Ir tuos metus laiko kentė mano bandymus iš jos padaryti tokį tarnybinį šunį, kaip mačiau kažkuriame kino filme apie pasieniečius. Močiutė pamačiusi "dresūroje" apdraskytas mano rankas kraupdavo ir vardindavo visas baisias užkrečiamas ligas, kurias tik žinojo, bet aš sekančią dieną jau vėl trindavausi aplink būdą...<br />
Taip man matyt iki kaulų smegenų ir įsiėdė supratimas apie šunį - žmogaus draugą.<br />
<br />
<hr style="align-text: center; width: 30%;" />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="float: right; margin-left: 1em; text-align: right;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="http://1.bp.blogspot.com/-aii416rZW64/SqzYijQtbTI/AAAAAAAABks/9TBTnskMkPU/s1600/EOS-IMG_1194s.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; margin-left: auto; margin-right: auto; margin-top: 1em;"><img border="0" height="200" src="http://1.bp.blogspot.com/-aii416rZW64/SqzYijQtbTI/AAAAAAAABks/9TBTnskMkPU/s200/EOS-IMG_1194s.jpg" width="133" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Va tokia povyza ir buvo <br />
"nupirktos" šeimininko simpatijos</td></tr>
</tbody></table>
Vėliau ilgai gyvenau be šuns. Na kurgi mieste, bute, šuo?! Kol vieną dieną mūsų sūnus, būdamas panašaus amžiaus kaip aš tą žiemą pas senelius vienkemyje, pasakė, kad nori šuniuko. Bandymai sugalvoti pakaitalą - žuvytės, triušiukas, etc. - grįždavo prie išeities taško: be šuns vaikas bus nelaimingas. Juokingiausia tai, kad vieną rytą atėjęs į darbą supratau - ir aš noriu šuns! Ir ne bet kokio, o tokio kurį mačiau kažkokiame filme bėgantį kalnuose - trispalvio, ilgaplaukio. Net keista, kaip greit internete sužinojau veislę - berno zenenhundas. Pasitarimas šeimos taryboje galima sakyt buvo formalumas, nes balsavimo rezultatai buvo aiškūs iš anksto: 2 padarys viską, ką reikia, kad šuo atsirastų namie, o 1 neprieštaraus, jeigu jai nereikės rūpintis keturkojo vedžiojimu. Taip šuo vėl atsirado mano gyvenime ir jį... apvertė iš esmės.<br />
<br />
<hr style="align-text: center; width: 30%;" />
<br />
Viena iš priežasčių, kodėl reikėjo šuns, buvo pradėjusi streikuoti sveikata. Nieko labai rimto, bet pradėjo lysti visokie "fokusai". Ir mama kažkaip pastebėjo, kad mažai judu. Bandžiau ginčytis, net įsigyjau <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Pedometer">žingsniamatį</a>. Pavaikščiojau mėnesį laiko ir pripažinau, kad mama teisi - nepaisant visų mano pastangų aš net pusės iš rekomenduojamo 10000 žingsnių kiekio nenueidavau.<br />
<table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="float: right; margin-left: 1em; text-align: right;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="http://2.bp.blogspot.com/-072w7ROkw1Y/THAxVDloGNI/AAAAAAAACH8/EWUovIefobg/s1600/D20100809-EOS-IMG_2746.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; margin: 1em auto;"><img border="0" height="211" src="http://2.bp.blogspot.com/-072w7ROkw1Y/THAxVDloGNI/AAAAAAAACH8/EWUovIefobg/s320/D20100809-EOS-IMG_2746.jpg" width="320" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Pavyti! Pagauti! Atimti!</td></tr>
</tbody></table>
Šiandien jau nebesinešioju žingsniamačio, nes žinau, kad kaip taisyklė kasdien praleidžiu lauke apie dvi valandas ir nueinu su šunim maždaug 5 km. Sumoje be ypatingų pastangų surenku ~12000 žingsnių per parą. Kokį tai davė efektą sveikatai nerašysiu, nes tikrai nepatikėsit - man net pačiam sunku tuo patikėt. Geriau pacituosiu kolegę, kuri į klausimą apie skiepų nuo gripo prasmingumą, atsakė maždaug taip: "Nuo tada kai įsigijom šunį, nebesiskiepiju ir nesergu". Nesiskiepiju ir aš. Ir nors buvau kelis kartus peršalęs per tuos keturis metus, šeimynai nei karto neteko manęs pavaduoti šuns vedžiojime ilgiau kaip vieną dieną. Dažnai pajuokauju, kad per vienerius šuns vedžiojimo metus aš lauke (tipo - grynam ore) išbuvau tiek, kiek neišbuvau per dešimt metų iki tol :)<br />
<br />
<hr style="align-text: center; width: 30%;" />
<br />
<table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="float: right; margin-left: 1em; text-align: right;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="http://4.bp.blogspot.com/-Txphw5Wgvts/SxAlfBUch0I/AAAAAAAABoQ/vMvm3LrB36w/s1600/baikalas_krepsininkas_20080830m.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; margin-bottom: 1em; margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="242" src="http://4.bp.blogspot.com/-Txphw5Wgvts/SxAlfBUch0I/AAAAAAAABoQ/vMvm3LrB36w/s320/baikalas_krepsininkas_20080830m.jpg" width="320" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Taip augo tikras krepšinio šalies šuo</td></tr>
</tbody></table>
Kitas puikus dalykas, kurio mane išmokė šuo - tai atsikratyti streso. Tiems, kam teko patirti būseną, kai eini į darbą, grįžti namo, guliesi, miegi ir keliesi su mintimis tik apie darbą - manau supras mane. Dirbti reikia. Bet 24x7 darbinio rėžimo, kiek teko susidurti praktikoje, organizmas ilgai neištempia. Ir įsigydamas šunį net negalvojau, kad tas 24x7 rėžimas pasikeis. Bet grįžti namo, išsivedi mažą šuniuką į pievą palakstyti ir... tik spėk daboti, kad kas nenutiktų. Kur jau ten mintys apie darbą - vos spėji akimis sekti veiksmą kieme. Pasekmės būdavo momentalios - grįžus po pasivaikščiojimo paaiškėdavo, kad jokių aktyvių minčių apie darbą galvoje nebėr. Streso irgi. Jau senokai nebereikia taip "ganyti" mano keturkojo išvedus jį pasivaikščioti. Bet įprotis "atsijungti" nuo darbinių klausimų liko. <br />
<br />
<hr style="align-text: center; width: 30%;" />
<br />
<table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="float: right; margin-left: 1em; text-align: right;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="http://1.bp.blogspot.com/-03auyYOOm68/SgWqdQDacUI/AAAAAAAAAqI/49DL0oDUVdQ/s1600/baikalo_mados.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; margin-bottom: 1em; margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="240" src="http://1.bp.blogspot.com/-03auyYOOm68/SgWqdQDacUI/AAAAAAAAAqI/49DL0oDUVdQ/s320/baikalo_mados.jpg" width="320" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Sudaužytų butelių šukės per vieną sezoną pareikalavo <br />
vienos narkozės ir trijų letenų "remonto".
Neklauskyt,<br />
ką buvau pasirengęs tiems šiukšlintojams padaryti :(</td></tr>
</tbody></table>
Kaip ir maži vaikai, taip ir jauni šuniukai augdami perserga įvairiausiomis ligomis. Nesitikėjau, kad tiek dėmesio pareikalaus šuns sveikata. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Jau nepamenu dėl kokios konkrečiai bėdos reikėjo leisti vaistus Baikalui (toks šuns vardas). Injekciją reikėjo pakartoti po keletos dienų. Pirmą vaistų dozę suleidęs veterinaras netikėtai pasiūlė ... pabandyti pačiam namie suleisti antrą vaistų dozę. Taigi nieko čia sudėtingo - viens du ir viskas. Kas, kad niekad gyvenime iki tol nelaikiau švirkšto rankose - palingavau galvą, aha paprasta, suleisiu. Rankos žinoma drebėjo pirmus kartus, bet suleidau. Ir po to dar ne kartą teko tai kartoti. Matyt tie vėlesnį kartai praėjo be jokio matomo streso, nes kai šią žiemą žmonai gydytoja paskyrė leidžiamus vaistus, mano brangioji net nemirktelėjus tarė: "taigi Baikalui vaistus leisti moki - suleisi ir man". Taip netikėtai pravertė dar viena patirtis įgyta auginant šunį.<br />
<br />
<hr style="align-text: center; width: 30%;" />
<br />
<table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="float: right; margin-left: 1em; text-align: right;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="http://3.bp.blogspot.com/-Y3QG1va4tt0/SjakxHio3RI/AAAAAAAAAsA/H04uIQBdmgY/s1600/A620-IMG_2669s.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; margin-bottom: 1em; margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="240" src="http://3.bp.blogspot.com/-Y3QG1va4tt0/SjakxHio3RI/AAAAAAAAAsA/H04uIQBdmgY/s320/A620-IMG_2669s.jpg" width="320" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Ir ką?</td></tr>
</tbody></table>
Keista, bet šuo padėjo man suprasti pozityvios motyvacijos svarbą. Neigti niekada jos ir neneigiau, bet ir labai netikėjau. Kol nesusidūriau pačiu primityviausiu būdu: šiek tiek paaugęs šuo pradėjo mane ignoruoti. Viskas atrodydavo maždaug taip: išeinam į lauką, jis susiranda pagalį, atsigula ir ... viskas - pasivaikščiojimas baigtas. Ir ko tik aš neišbandžiau, norėdamas jį išjudinti: nuo vilionių maistu iki kraštutinumų pykstant (praradęs savitvardą buvau net už griežto antkaklio pakėlęs). Šuns reakcija į visus tuos veiksmus buvo gluminančiai vienoda ir atrodė maždaug taip: ir ką? Abejingas dairymasis po kiemą toliau, tarsi šeimininkas neegzistuotų... Kol eilinį kartą, jau visiškai praradus viltį, kažkas "apšvietė". Nusišypsojau ir pasakiau: "geras Baikalas, geras". Tą akimirką negalėjau patikėt tuo ką pamačiau - šuo atsistojo ir pradėjo judėti link manęs. Taip ir giriu jį iki šiol už gerus poelgius.<br />
Beje, jau vėliau padariau atradimą, kad žmonės šia prasme ne daug kuom skiriasi nuo keturkojų. O pagyrimo sulaukt iš manęs visada būdavo sunku. Ir dabar nedažnai pasakau. Bet mokausi :)<br />
<br />
<hr style="align-text: center; width: 30%;" />
<br />
Tiek šiam kartui apie mane - žaviuosiu jūsų smalsumu ir užsispyrimu perskaityt iki galo šį "šunišką" įrašą. Pabaigai keletas nuorodų iš mano skaitomų tinklaraščių sąrašiuko - paskutinis <i>Stylish blogger award </i>akcentas:<br />
<ol>
<li><span id="chrome-title"><a href="http://www.audrunas.lt/wpblog" target="_blank">audrūno [foto]blog'as<span class="chevron"></span></a></span> - sakyčiau rami ir nepretenzinga gyvenimo tekmė fotografijose. Net negaliu pasakyt konkrečiai, kodėl skaitinėju šį tinklaraštį. Gal dėl to, kad norisi to paprastumo ir kasdienybėje?</li>
<li><span id="chrome-title"><a href="http://labanaktis.blogspot.com/" target="_blank">Labanaktis<span class="chevron"></span></a></span><span id="entries-status"></span> - nemačiusiems rekomenduoju būtinai užsukti ir perversti fotografijas. Kad suprastumėt, kaip galima sukomponuot kadrą, jog tektų kelias minutes sukti galvą, kol suprasi, kad matai viso labo kelias šakas mirkstančias baloje.</li>
<li><span id="chrome-title"><a href="http://foto-sofija.blogspot.com/" target="_blank">Fotosofija<span class="chevron"></span></a></span><span id="entries-status"></span> - labai panašus savo požiūriu į fotografija kaip ir ankstesnysis, nors gal ne toks abstraktus.</li>
<li><span id="chrome-title"><a href="http://www.vabolis.lt/" target="_blank">Savel brain dump<span class="chevron"></span></a></span> - pabaigai visiškai kitokios rūšies tinklaraštis bent minimaliai nusimanantiems apie elektroniką. Perverskit. Tiems kas nenusimano elektronikoje siūlau susirasti proginės anties kepimo istoriją - aš ilgai šypsojausi ją perskaitęs.</li>
</ol>
<hr style="align-text: center; width: 30%;" />
Viskas.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="http://3.bp.blogspot.com/-o07T5S9klNs/THAxU8p1nfI/AAAAAAAACH4/DTiQNxHSadA/s1600/D20100809-EOS-IMG_2736.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="212" src="http://3.bp.blogspot.com/-o07T5S9klNs/THAxU8p1nfI/AAAAAAAACH4/DTiQNxHSadA/s320/D20100809-EOS-IMG_2736.jpg" width="320" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Juk tai ne paskutinis įrašas apie mane, ar ne?</td></tr>
</tbody></table>
<br />Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/02070382121277875092noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-2342291883343815080.post-30366078912336128472012-03-26T17:45:00.002+03:002012-03-26T17:45:17.435+03:00Kai teorija pradeda užknisinėti...Kai teorija pradeda užknisinėti, susimąstai žmogus - o kiek gi čia reiktų džiovinti savo smegenis? Mano sprendimas tokioje situacijoje praktiškai visada būna vienas - gana, einu praktikuotis. Taip ir šį kartą: nusitepliojau "kaspiniukais" <i>a la</i> taikinį nuotraukos rezoliucijai tikrinti, čiupau trikojį, fotoaparatą ir pagaminau seriją kadrų.<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEitOArVWxutQi0W5fQhL_jB78vJEssIOTJA06ep6N7vc2uW8lMXusyWip-rKX3IJhNP_JFTRSiCC4RlnUZZEQB_rV4C2TCLXepFuJ6Y0Il4gbphoaoIWFEXpI5kQY7i74lwqoo_8LEed0Q6/s1600/resolution-target2.png" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="200" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEitOArVWxutQi0W5fQhL_jB78vJEssIOTJA06ep6N7vc2uW8lMXusyWip-rKX3IJhNP_JFTRSiCC4RlnUZZEQB_rV4C2TCLXepFuJ6Y0Il4gbphoaoIWFEXpI5kQY7i74lwqoo_8LEed0Q6/s400/resolution-target2.png" width="400" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Pav. 1 Kairėje - pats "taikinys"; dešinėje - elementų matmenų legenda. Kaip visada - paspaudus didinasi.</td></tr>
</tbody></table>
<br />
Visam tam reikalui naudojau Canon EOS 40D su 24mm f/1.4 objektyvu. Pastačiau fotoaparatą 2m atstumu nuo taikinio, išjungiau autofokusavimą ir rankytėm, naudodamas LiveView, sufokusavau. Tada, nekeisdamas nei fokusavimo, nei maksimaliai atidarytos diafragmos, padariau kadrus iš 1.5m, 2.0m, 2.5m ir 3.0m atstumų. Išgnybau tik taikinio dalį iš kiekvienos foto, suvienodinau dydžius su ryškiausiu vaizdu iš 2.0m atstumo ir sumaitinau <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Fast_Fourier_transform">FFT</a> algoritmui. Dydžius vienodinau tik dėl to, kad FFT rezultatai gautusi vienodos apimties. Kiek pasibandžiau su tais pačiais kadrais - vaizdo spaudimas arba tempimas nepakeičia gauto spektro struktūros iš esmės. Na gal triukšmų fonas šiek tiek mažėja, dėl ne tokių staigių intensyvumo pasikeitimų po visų dydžio keitimo interpoliacijų. Bet tai ne iš esmės mano tyrinėjimui.<br />
<br />
Beje, jeigu iki šiol neteko girdėt apie FFT - tai pakankamai patogus matematinis instrumentas sužinoti, iš kokio dažnumo dedamųjų susideda analizuojamas signalas. Kaip jau <a href="http://trumpas.blogspot.com/2012/02/demeles-mtf-kontrastas-ir-smulkios.html">rašiau</a>: smulkesnės detalės kartojasi aukštesniu dažniu; stambesnės - žemesniu. FFT transformacija padeda suskaičiuoti, kokio lygio nagrinėjamame signale yra kiekviena dažnio dedamoji. Nesileidžiant į ilgas teorijas - kuo aukštesnis lygis, tuo geriau ta signalo dedamoji pastebima. Pritaikant mūsų atvejui - tuo ryškesnės tam tikro dydžio detalės:<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhn5ZV6GVkVhNPCX4rOtTKj3kKDJqRHGdPD-AvSTSGTlPLaByxqjhBdCxg9GSAhJwEFLZibhXvwtm58fVVr9BkUf2YOKY4jFFP6d2XzI4W7x9b8UDd6d5BDpHTqnUH5RlZPiSVOvXrvUsxt/s1600/defocus-fft.png" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="211" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhn5ZV6GVkVhNPCX4rOtTKj3kKDJqRHGdPD-AvSTSGTlPLaByxqjhBdCxg9GSAhJwEFLZibhXvwtm58fVVr9BkUf2YOKY4jFFP6d2XzI4W7x9b8UDd6d5BDpHTqnUH5RlZPiSVOvXrvUsxt/s400/defocus-fft.png" width="400" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Pav. 2 Kadrų iškarpos (1.5m, 2.0m, 2.5m, 3.0m) ir jas atitinkančios FFT diagramos. Paspaude gausite 1:1 vaizdelį</td></tr>
</tbody></table>
Kad ryškiausias vaizdelis yra kadre darytame iš 2.0m atstumo - kur buvo fokusuotas fotoaparatas - nestebina. Ir jo FFT diagrama rodo daugiausiai signalo dedamųjų. Dažnis FFT diagramoje matuojamas atstumu nuo diagramos centro - kuo toliau nuo jo, tuo aukštesnis dažnis arba smulkesnės detalės. Ir kuo šviesesni FFT taškai, tuo geriau išskyriamos tą dažnį atitinkančios detalės - paprasta, ar ne?<br />
<br />
Kaip ir akivaizdžiai matyti, jog iš 2.5m darytas kadras yra ryškesnis už darytą iš 1.5m. Bet čia paprastumai netikėtai baigiasi. Kodėl iš 3.0m atstumo darytas kadras yra beveik tokios pat kokybės kaip kadras darytas iš 1.5m atstumo? Taip, tas iš 3.0m neturi to lengvo žiedelio aplink centrinį "spiečių", kaip tas iš 1.5m. Bet tai gali būti paaiškinama bent jau tuo, kad kadre darytame iš 3.0m atstumo visos detalės yra praktiškai du kart mažesnės - smulkiausių tiesiog pasidaro neįmanoma įžiūrėt, nes jos liejasi. Tačiau 3.0m yra du kart toliau nuo fokusavimo taško negu 1.5m - keistas rezultatas, ar ne?<br />
Belieka atsiprašyti teorijos už jos numetimą į šoną ir prašyti paaiškinti - kas čia vyksta?<br />
<br />
Pradžiai sąlyginai nesudėtingas pramodeliavimas mintyse: imam <a href="http://trumpas.blogspot.com/2011/12/suskaiciuokime-sviesa.html">TŠŠ </a>taikinio paviršiuje ir projektuojame jo skleidžiamus spindulius ant sensoriaus - gaunam dėmelę. Tą dėmelę vaizduojam atgalios į taikinį taikydami tą patį principą, kaip skaičiavom <a href="http://trumpas.blogspot.com/2011/12/suskaiciuokime-sviesa.html">minimalios detalės dydį</a>. Tik nedauginam iš dviejų. Jums smalsu kas po visų šių machinacijų gaunasi? Grafiškai tai atrodytų maždaug taip:<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh59OK7ienbCqyWVhibRvs9Xrwy_HjKEfXUqRdcTBgM7kys0gRf-EYNZCrbHmH-CeB87-1QVUw_R6hn0D4I_yG6GUais8FN2msGbYEySeSU0kGsNM8AKMVTufJoSKSjmirGhBY77Z_YWcWD/s1600/fokusavimas-dY-obj_lin.png" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="200" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh59OK7ienbCqyWVhibRvs9Xrwy_HjKEfXUqRdcTBgM7kys0gRf-EYNZCrbHmH-CeB87-1QVUw_R6hn0D4I_yG6GUais8FN2msGbYEySeSU0kGsNM8AKMVTufJoSKSjmirGhBY77Z_YWcWD/s400/fokusavimas-dY-obj_lin.png" width="400" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Pav. 3 TŠŠ spindulių projekciją atitinkančios objekto detalės dydis</td></tr>
</tbody></table>
Nors grafike yra pavaizduoti trys skirtingi fokusavimo scenarijai palyginimui, tačiau toliau nagrinėsiu tik vidurinyjį (žalios spalvos tiesės), atitinkantį fokusavimą ties 2.0m atžyma. Pasirodo detalės dydis kinta simetriškai į abi puses nuo fokusavimo taško. T.y. sufokusavus vaizdą į 2.0m atstumu esantį objektą, turėtų būti galima tikėtis, kad kadre 1.5m atstumu esantys daiktai bus matomi tokiu pat detalumu kaip ir iš 2.5m atstumo. Bet praktika rodo visai kitus dalykus. Kyla natūralus klausimas: kaip tai galima būtų paaiškinti? Žiūrim sekantį grafiką, kur suskaičiuotas TŠŠ ant sensoriaus formuojamos detalės dydis:<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgqpc-OKg3-_ZXTRTVqI4s9kfP8rWrRt-B-MY-YGK0eHxFItQLz3MlGiQ8OibxA1DcyrFC-v1R6i-_OZwLWX1Hc4M7SZf0qIzdcjmKue2wnOX8HhmFGMFNIW9eEodI_e-4ia2UY3-qB_p1O/s1600/fokusavimas-dY-obj_cell.png" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="200" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgqpc-OKg3-_ZXTRTVqI4s9kfP8rWrRt-B-MY-YGK0eHxFItQLz3MlGiQ8OibxA1DcyrFC-v1R6i-_OZwLWX1Hc4M7SZf0qIzdcjmKue2wnOX8HhmFGMFNIW9eEodI_e-4ia2UY3-qB_p1O/s400/fokusavimas-dY-obj_cell.png" width="400" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Pav. 4 TŠŠ spindulių projekcijos sensoriuje dydis</td></tr>
</tbody></table>
O čia matom, kad fokusui esant 2.0m atstumu, TŠŠ nuo objektų esančių 1.5m ir 3.0m atstumu formuos maždaug vienodas 12 sensoriaus celių dėmes - štai jums ir atsakymas, kodėl šių kadrų detalumas atrodo labai panašus. Beje nuo 2.5m atstumu esančio objekto formuojamos maždaug 7 celių dydžio dėmelės, todėl jis ir atrodo detalesnis už analogišką iš 1.5m atstumo.<br />
<br />
Yra dar keletas svarbių dalykų, kuriuos galima išskaityti šiuose grafikuose. Visų pirma - minimalus detalės dydis. Jeigu grįžti prie pirmojo grafiko (pav. 3), tai ties 2.0m atstumu gaunam, jog vieną pikselį atitinka ~0.45mm dydžio objekto detalė. Nepaisant to, nei vienos 0.5mm dydžio taikinio detalės padarytuose kadruose man įžiūrėt nepavyko. Bet vat trikampėliai iš kaspiniukų, į kuriuos galima būtų įtalpinti ~0.83mm skersmens apvalias dėmeles, tiksliai fokusuotame kadre neblogai išryškėjo - tai kaip ir arti prie mano anksčiau minėtos 2 celių didumo minimalios detalės principo.<br />
<br />
Kitas dalykas susijęs su ryškumo gyliu - žiūrim į projekcijų sensoriuje grafikus (pav. 4). Konkrečiai paimame žalios spalvos kreivę ir matome, kad yra tam tikra zona, kur formuojamos TŠŠ dėmelės dydis yra mažesnis negu 2 celės, t.y. tarsi turėtume smulkesnį detalumą negu paminėta paragrafe aukščiau. Deja, bet taip nėra - ką manau puikiai demonstruoja konkretūs kadrai, - detaliau negu nupiešta dviem celėm gauti nepavyks, bet mes turime galimybę šioje zonoje stebėti vienodą kadro ryškumą, kuris realiai yra ribojamas tik fizikiniais sensoriaus parametrais. Šiuo konkrečiu atveju tai yra nuo maždaug 1.898m (near Depth of Field limit) iki 2113m (far Depth of Field limit) arba apytiksliai 215mm į gylį. Tai ir yra ryškumo gylį apibrėžianti zona.<br />
<br />
Reikia pastebėti, kad ryškumo zonos dalis už fokusavimo taško yra šiek tiek ilgesnė negu prieš fokusavimo tašką. Beje, tai ypač gerai matosi su objektais esančiais už ryškumo gylio zonos ribų: esantys arčiau daug greičiau išsilieja, negu esantys toliau - dar kartą palyginkite kadrus iš pav. 2 padarytus 1.5m ir 2.5m atstumu. Todėl kai kuriais sudėtingais fokusavimo atvejais sprendimas fokusuoti kadrą šiek tiek arčiau negu yra fotografuojamas objektas potencialiai gali duoti daug geresnį rezultatą - objektas pateks į lėčiau progresuojančio išsiliejimo zoną, - negu nepataikytas fokusavimas šiek tiek už objekto.<br />
<br />
Ir paskutinis pastebėjimas. Kas atsitiks, jeigu sufokusuot taip toli, jog pav. 3 esančios tiesės už fokusavimo taško kiltų vienodu kampu su minimalios detalės dydį apibrėžiančia tiese? Pvz. taip, kaip rodo žalia tiesė šiame grafike:<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhiWs9PrtiASnWIx0LrQpxvrhxytQbWRDkwTOMV0c5tEgWllh9MBDMvnsvioNXIrLoVcRR3a7wL5nWaPggk_LY_duI9oY56AGdhE9XuhIpOXsoCD4P2xWoTPbIdeA5X3l9pf6LA-KVh0vKU/s1600/fokusavimas-dY-obj_hf.png" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="200" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhiWs9PrtiASnWIx0LrQpxvrhxytQbWRDkwTOMV0c5tEgWllh9MBDMvnsvioNXIrLoVcRR3a7wL5nWaPggk_LY_duI9oY56AGdhE9XuhIpOXsoCD4P2xWoTPbIdeA5X3l9pf6LA-KVh0vKU/s400/fokusavimas-dY-obj_hf.png" width="400" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Pav. 5 Minimalios ir fokusuoto vaizdo detalių dydžių palyginimas</td></tr>
</tbody></table>
Šiame grafike nei žalia, nei mėlyna linijos tolstant į priekį nuo fokusavimo taško niekada nekirs minimalios detalės dydį apibrėžiančios violetinės linijos. Praktiškai tai reikš, kad sensoriaus paviršiuje formuojama detalė bus visada mažesnė už dvi celes. Arba kitaip tariant - visi objektai tolumoje bus idealiai sufokusuoti. Šis scenarijus dar vadinamas hiper-fokusu - tikiuosi apie jį girdėjot ir matėt įvairiausius kalkuliatorius, kurie paskaičiuoja ir suskaičiuoja, kur reiktų fokusuot. Gal net ir naudojot tuos paskaičiavimus praktiškai. O aš benarpliodamas teoriją ėmiau ir suabejojau jų tikslumu.<br />
Bet čia jau tema kitam praktiniam eksperimentui ir kitam įrašui.Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/02070382121277875092noreply@blogger.com0