Linksmoji todėl, kad matematikos rimtumas čia toks pat, kaip ir pasvarstymuose apie tai, kodėl šuo yra labiau ilgas negu juodas. Tiesiog norėjosi parašyti ką nors lengvo. Taip ir gimė šis įrašas. Skaitydami šypsokitės :)
Be šviesos nebūtu fotografijos. O norint gražių fotografijų tenka skaičiuoti šviesą. Žinoma, šiais laikais už mus tuos skaičiavimus atlieka fotoaparatų ar tiesiog dedikuoti eksponometrai - paspaudei mygtuką ir turi rezultatą. Labai patogu. Tačiau pačiam suskaičiuoti šviesą nėra jau taip sunku. Pabandykim kartu. Kaip visada - pradėsiu nuo žinomų dalykų sąlyginių žymėjimų.
Tarkim, kad Lo yra nuo objekto atsklindanti šviesa. Šioje vietoje nėra labai svarbu, kalbam apie vieno mikroskopinio taškelio ar didžiausios drobės atspindimą šviesą - galit įsivaizduoti kaip jums patogiau. Šią šviesą bandydami užfiksuoti eksponuojame juostelę, jutiklį ar dar kokį kitokį šviesai jautrų paviršių. Eksponavimo rezultatas gali būti dviejų rūšių: pozytyvas, kurio pagaminimui įvesime funkciją PE() (arba Pozityvo Ekspozicija), arba negatyvas, kurio pagaminimui įvesime funkciją NE() (arba Negatyvo Ekspozicija).
Laikysime, kad visi trys gaunami dydžiai (Lo, PE, NE) yra teigiami ir ne didesni negu tam tikras skaičius E - natūralus apribojimas išplaukiantis iš riboto bet kurio šviesos šaltinio galingumo, ekspozicijos trukmės ir juostos ar jutiklio ribotų galimybių.
Tada pozityvą Po pagamintume pritaike formulę: Po = PE(Lo) = Lo
O negatyvui No pagaminti atitinkamai pritaikytume kitą funkciją: No = NE(Lo) = E - Lo
Pagal šias formules, kur šviesos Lo daugiau gausim šviesesnį pozityvą Po ir tamsesnį negatyvą No - viskas intuityviai kaip ir aišku, tiesa? Puiku, nes laikas visą šią teoriją imti ir kur nors pritaikyti.
Tarkim, kad turim negatyvą No, o norim nuotraukos - pozityvaus negatyvo atspaudo Po. Ką daryt? Ach, tiesa - visi čia skaitantys yra fotografai ir žino, kad reikia padaryti negatyvo ekspoziciją, na tipo:
Po = NE(No) = E - No = E - (E - Lo) = Lo
Kaip ir reikėjo tikėtis, gavom pozityvą. Puiku - formulės veikia.
Kad toliau būtu įdomiau, padalinkime fotografuojamą vaizdelį į dvi dalis: sulietą pagrindą ir detales. Žinote kaip būna: nepataikai sufokusuoti ir gauni išsiliejusį, miglotą kadrą be detalių. Lyg ir kažkas matosi, bet kas - iki galo negali būti tikras. Nebent pridėtum daug smulkių detalių. Tiesa, tokį miglotą vaizdą galima gauti ir atvirkščiu būdu - vaizdo redagavimo programoje pritaikyti suliejimo (blur) filtrą ir taip sumažinti detalių kiekį.
Tas miglotas pagrindas dar kitaip būna vadinamas žemų dažnių komponentu; detalės - aukštadažniu vaizdo komponentu. Arba jeigu rašyčiau formulėmis, tai atrodytu taip: L = B + D; čia L yra vaizdas, B yra sulietas (blur) miglos komponentas, o D yra smulkios vaizdo detalės.
Visas vargas rašant praeitą paragrafą buvo tik dėl to, kad galėčiau užrašyti, ką reiškią vaizdui pritaikyti suliejimo funkciją: Blur(L) = B. Suliejom (pa'blur'inom) vaizdą ir liko tik migla - akivaizdu, tiesa? Įdomu tai, kad jeigu šią funkciją pritaikytume vienos spalvos vaizdeliui, pvz. pilkos spalvos fonui, tai rezultate grubiai tariant gautume tą patį pilkos spalvos foną. T.y., jeigu L = bet kokia konstanta, tai Blur(L) = L = B.
Na, o dabar smagiausia dalis - pažongliruokim visom šiom formulėm. Imam negatyvą, jį eksponuojam taip, kad gautusi skaidrus, bet šiek tie išsiliejes pozityvas.
Blur( NE(No) ) = Blur( Lo ) = Bo
Tada sudedam pozityvą ir negatyvą ir jau kartu eksponuojam kaip vieną negatyvą.
NE( No + Bo ) = E - (No + Bo) = E - No - Bo = Lo - Bo = Do
Kažką suliejom, kartu sudėjom, šie tiek paeksponavom ir detales gavom - argi ne žavu? Tuo pačiu ką tik susipažinome su labiausiai paplitusio žinomu vaizdo aštrinimo algoritmo - neryškumo kaukė - veikimo principu. Kažkada maniau, kad šis algoritmas yra grynai kompiuterinio vaizdo apdorojimo išradimas. Bet jeigu tikėt Wikipedia, tai toks būdas paryškinti detales nuotraukose buvo žinomas gerokai iki kompiuterių atsiradimo ir buvo taikomas analoginėje fotografijoje nuo 1930m. Tai man tapo tikru atradimu: pasirodo yra nesudėtingų būdų, kaip manipuliuoti analoginiu (neskaitmenintu) vaizdu, norint išgauti netiesinius efektus pvz. tokius kaip detalių paryškinimas.
Rodomi pranešimai su žymėmis bele kas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis bele kas. Rodyti visus pranešimus
Mintis iš niekur (12)
Paprastai įrašuose su pavadinimu "Mintis iš niekur" pasižymėdavau tas mintis, kurios turi kažkokią ilgalaikiškesnę arba universalesnę - laisvą nuo konkrečios situacijos, kuri atvedė mane iki tos minties suvokimo, - prasmę. Mintis, kurią perskaitysite žemiau, turi kontekstą - ją parašiau kaip komentarą įrašui, kito žmogaus tinklaraštyje. Nepaisant to, šiais metais prieš vasario 16d. supratau, kad ji gali gyventi ir savarankišką gyvenimą...
Patriotas – tai nei titulas, nei pareiga, nei laipsnis. Greičiausiai tai dvasios būsena. Beveik liga. O tikri ligoniai matyt niekada garsiai neprisipažins, kad serga. Bet visada žinos, ką gali paaukoti vardan Tėvynės. Ir greičiausiai viskas pasikeis tik tada, kada aukosim čia ir dabar komfortišką gyvenimą, o ne galbūt gyvybę konflikte ateityje, kuris gal niekada taip ir neįvyks. Nes emocinis triukšmas, kurį šiandien girdime skleidžiamą pseudo patriotų yra kaip šnypštimas iš radijo aparato – geriausiai girdisi ten, kur prasmingo signalo nėr.
Patriotas – tai nei titulas, nei pareiga, nei laipsnis. Greičiausiai tai dvasios būsena. Beveik liga. O tikri ligoniai matyt niekada garsiai neprisipažins, kad serga. Bet visada žinos, ką gali paaukoti vardan Tėvynės. Ir greičiausiai viskas pasikeis tik tada, kada aukosim čia ir dabar komfortišką gyvenimą, o ne galbūt gyvybę konflikte ateityje, kuris gal niekada taip ir neįvyks. Nes emocinis triukšmas, kurį šiandien girdime skleidžiamą pseudo patriotų yra kaip šnypštimas iš radijo aparato – geriausiai girdisi ten, kur prasmingo signalo nėr.
Mintis iš niekur (11)
Jeigu pavaldinys turi įtikinamą pasiteisinimą dėl blogai atlikto darbo vadinasi vadovas kažkur padarė klaidą.
Mintis iš niekur (9)
Kodėl galvodamas kaip atnešti taiką į žmonių širdis aš netikėtai
pajaučiu jog mobilizuojasi kūnas, protas kurstomas išdavikiško
kraujo kvapo pradeda šokti karo šokį virš veiksmų plano, o siela įsijaučia į artėjančios pergalės didybę ir išdidžiai žengia per pamintos sažinės
dejones?.. Nors ir kas ji tokia šią akimirką - šiek tiek daugiau garso ir bus nustelbtos tos sapalionės apie toleranciją ir abstrakčią meilę žmonėms, o jutimų lauke liks tiktai tikslas ir garbė.
Ach, ir kokia gi saldi ta saviapgaulė...
Ach, ir kokia gi saldi ta saviapgaulė...
Rekomendacijų galia: Rokiškio pikas
Pradėjau rašyti tinklaraštį. Sugalvojau planą. Parašyti kokias penkias dešimtis dėmesio vertų įrašų į savo tinklaraštį. Apsiprasti ir suprasti, ką aš noriu toje blogosferoje veikti, o jau tada – jeigu matysis tame kokia nors prasmė – prašytis būt pareklamuojamam pas ką nors (šiaip jau niekada nemėgau protekcijų ar lengvesnio jų varianto - rekomendacijų). Bet va prabudau vieną rytą ir supratau, kad man nenuėjus nei pusės suplanuoto kelio ponas Rokiškis sunešiojo tuos mano ilgai puoselėtus planus. Žodžiu, aš taip ilgai planavau, kaip čia dalinsiu komisinius už reklamą iš savo pirmo uždirbto milijono, o dabar gavau chaliavai ir esmi visiškai pasimetęs ką reikės daryti su tais would be procentais. Nu bet ką nors sugalvosiu iki to laiko, kai pinigas pradės kišenių plėšti.
Ant kitos dienos pasižiūrėjau lankomumo statistikas ir supratau, kad viena diena perspyrė geriausias viso mėnesio (!) pastangas, o ir feedburner'io skaitliukas parodė 15 kart padidėjusią radiaciją. Reikalas pasirodė daug rimtesnis, negu buvo mano pradinis užmanymas. Ant greitųjų sukurpiau naują maldelę, kurią vis kartojau žiūrėdamas į kylančius kalnus statistikoje: “ramybė, tiktai ramybė – tai nieko nereiškia, turi nepasiduoti vienadienėm pagundom ir daryti tai ką darei iki šiol, tai kas tau patiko ir tai kuom tiki pats”.
Išrašiau sau priverstinio nežiūrėjimo į lankomumo statistiką mėnesį - streso mažiau. Gerai, kad tuo pat metu šiokia tokia visuomeninė veikla užgriuvo - buvo lengviau atsilaikyti prieš pagundą spausti nuorodą "Stats". Tiesiog nebeliko tam laiko.
Bet įtikėjau rekomendacijų galia. Ta proga, štai šį piką savo tinklaraščio lankomumo statistikoje oficialiai krikštyju "Rokiškio piku":
Tiesa, neištvėriau viso mėnesio ir kažkuriuo momentu įlindęs į feedburner'į radau štai tokį - galima sakyt sexy - vaizdelį:
Kokiam blogosferos grandui tokie skaičiukai greičiausiai atrodo juokingi, bet kaip
nišiniam tinklaraščiui su trim dešimtim įrašų per devynis mėnesius gal visai ir neblogai, kaip manot?
Kad jau kalba apie rekomendacijas užėjo, tai ir aš pasidalinsiu nuoroda. Kaip sakoma - už gerą geru reikia atsilyginti. Nu ne, žinoma, Rokiškio nereklamuosiu - mažai prasmės tame būtų. Bet radau teminį tinklaraštį, kurio tema man įdomi tik šiaip, iš smalsumo - nesu didelis to reikalo gerbėjas. Bet netyčia perskaičiau porą straipsnių ir... jeigu rašyčiau analogiją su maistu, tai turėčiau apibūdint taip: skaniai rašo. Labai. Mėgaujuosi iki šiol - skaitau neskubėdamas visus naujus įrašus, nepraleisdamas nei vieno.
Siūlau ir jums, nespręsti nei pagal tinklaraščio pavadinimą, nei pagal straipsnių antraštes, o tiesiog imti ir ramiai perskaityti porą straipsnių. Taip palengva, tarsi dėtumėt į burną gurmaniško patiekalo kasniuką ir jaustumėt bundančius visus skonio receptorius... Pasiruoše? Judam: "Blogas automobiliams|…ir ne tik"
Ant kitos dienos pasižiūrėjau lankomumo statistikas ir supratau, kad viena diena perspyrė geriausias viso mėnesio (!) pastangas, o ir feedburner'io skaitliukas parodė 15 kart padidėjusią radiaciją. Reikalas pasirodė daug rimtesnis, negu buvo mano pradinis užmanymas. Ant greitųjų sukurpiau naują maldelę, kurią vis kartojau žiūrėdamas į kylančius kalnus statistikoje: “ramybė, tiktai ramybė – tai nieko nereiškia, turi nepasiduoti vienadienėm pagundom ir daryti tai ką darei iki šiol, tai kas tau patiko ir tai kuom tiki pats”.
Išrašiau sau priverstinio nežiūrėjimo į lankomumo statistiką mėnesį - streso mažiau. Gerai, kad tuo pat metu šiokia tokia visuomeninė veikla užgriuvo - buvo lengviau atsilaikyti prieš pagundą spausti nuorodą "Stats". Tiesiog nebeliko tam laiko.
Bet įtikėjau rekomendacijų galia. Ta proga, štai šį piką savo tinklaraščio lankomumo statistikoje oficialiai krikštyju "Rokiškio piku":
Tiesa, neištvėriau viso mėnesio ir kažkuriuo momentu įlindęs į feedburner'į radau štai tokį - galima sakyt sexy - vaizdelį:
nišiniam tinklaraščiui su trim dešimtim įrašų per devynis mėnesius gal visai ir neblogai, kaip manot?
Kad jau kalba apie rekomendacijas užėjo, tai ir aš pasidalinsiu nuoroda. Kaip sakoma - už gerą geru reikia atsilyginti. Nu ne, žinoma, Rokiškio nereklamuosiu - mažai prasmės tame būtų. Bet radau teminį tinklaraštį, kurio tema man įdomi tik šiaip, iš smalsumo - nesu didelis to reikalo gerbėjas. Bet netyčia perskaičiau porą straipsnių ir... jeigu rašyčiau analogiją su maistu, tai turėčiau apibūdint taip: skaniai rašo. Labai. Mėgaujuosi iki šiol - skaitau neskubėdamas visus naujus įrašus, nepraleisdamas nei vieno.
Siūlau ir jums, nespręsti nei pagal tinklaraščio pavadinimą, nei pagal straipsnių antraštes, o tiesiog imti ir ramiai perskaityti porą straipsnių. Taip palengva, tarsi dėtumėt į burną gurmaniško patiekalo kasniuką ir jaustumėt bundančius visus skonio receptorius... Pasiruoše? Judam: "Blogas automobiliams|…ir ne tik"
Mintis iš niekur (7)
Atsakomybės delegavimo nacionaliniai ypatumai: jūs privalot daryti taip kaip jums buvo liepta ir prisiimti visą atsakomybę už tai.
Valdiškos atsakomybės ypatumai: kolektyviniai sprendimai dengia individualią atsakomybę už asmeniškai dedamus parašus valdžios nustatytų interesų ribose...
Valdiškos atsakomybės ypatumai: kolektyviniai sprendimai dengia individualią atsakomybę už asmeniškai dedamus parašus valdžios nustatytų interesų ribose...
Pirmąkart
Vakar pirmąkart buvau akustiniame Manto koncerte.
Kotrynos bažnyčioje.
Pirmąkart gerėjausi ne tik garsu, bet ir vaizdu scenoje.
Jeigu ją (sceną) taip galima pavadinti.
Pirmąkart koncerte gailėjausi, kad neturiu pasiėmęs fotoaparato.
Šviesos ir šešėlių žaismas atrodė magiškai.
Pirmąkart pagalvojau, kad bilietai į koncertą gali būti prasminga dovana.
Vis dar negaliu patikėt, kad taip pagalvojau.
Bliamba, net apie valentindienį pagalvojau, kad ne tokia jau kvaila šventė.
Ypač kai ta proga gauni bilietus į gerą koncertą.
Taip įsijaučiau, kad net pirmąkart šiame tinklaraštyje sveikinu su Valentino diena.
Visus. Bet labiausiai savo šeimyną.
O ypatingai savo Bagyrą - tu mane įveikei šiuo klausimu.
Bet aš nei trupučio dėl to nesigailiu...
P.S. Kažkas pasakė, kad esi jaunas tol, kol patyri pirmus kartus. Žodžiu, vakar gerokai pajaunėjau. Bent jau širdyje...
Kotrynos bažnyčioje.
Pirmąkart gerėjausi ne tik garsu, bet ir vaizdu scenoje.
Jeigu ją (sceną) taip galima pavadinti.
Pirmąkart koncerte gailėjausi, kad neturiu pasiėmęs fotoaparato.
Šviesos ir šešėlių žaismas atrodė magiškai.
Pirmąkart pagalvojau, kad bilietai į koncertą gali būti prasminga dovana.
Vis dar negaliu patikėt, kad taip pagalvojau.
Bliamba, net apie valentindienį pagalvojau, kad ne tokia jau kvaila šventė.
Ypač kai ta proga gauni bilietus į gerą koncertą.
Taip įsijaučiau, kad net pirmąkart šiame tinklaraštyje sveikinu su Valentino diena.
Visus. Bet labiausiai savo šeimyną.
O ypatingai savo Bagyrą - tu mane įveikei šiuo klausimu.
Bet aš nei trupučio dėl to nesigailiu...
P.S. Kažkas pasakė, kad esi jaunas tol, kol patyri pirmus kartus. Žodžiu, vakar gerokai pajaunėjau. Bent jau širdyje...
Mintis iš niekur (6)
Visuomenės sveikatą nustatyti ne taip jau ir sunku: paimi kategoriškai kraštutinių komentarų DELFI portale procentą ir palygini su procentu gyventojų hospitalizuotų dėl psichikos sutrikimų. Didesnis skaičius parodys kurioje tvoros pusėje ligonių daugiau...
Mintis iš niekur (5)
Šiuolaikinis Don Kichotas: akademikas-teoretikas pakilęs į kovą su šizofrenija praktikoje.
Kodėl zenenhundas labiau ilgas negu juodas
Prisiminiau studentiškų laikų juokelį - teoremos, kad krokodilas yra labiau ilgas negu žalias - įrodymą. Šiaip jau šuo man yra mielesnis gyvūnas negu krokodilas, tai atitinkamai adaptavęs teoremą siūlau su ja susipažinti ir jums.
Pradžioje įrodysim pagalbinį teiginį - lemą - apie tai, kad berno zenenhundas yra labiau platus negu juodas. Įveskime tokius pažymėjimus:
Tie, kam teko džiaugsmas susipažinti su berno zenenhundu iš arčiau, tikrai jums patvirtins, jog
Dabar galim imtis ir pagrindinės teoremos teiginio, kad berno zenenhundas yra labiau ilgas negu juodas. Tiesą sakant, nebe daug ką čia liko įrodinėti. Visi juk žino, kad berno zenenhundas yra labiau ilgas negu platus, t.y.
Vis dar netikit? Pažiūrėkit patys...
Pradžioje įrodysim pagalbinį teiginį - lemą - apie tai, kad berno zenenhundas yra labiau platus negu juodas. Įveskime tokius pažymėjimus:
- P raide žymėsim platumo savybę
- J raide žymėsim juodumo savybę
- I raide žymėsim ilgumo savybę
Tie, kam teko džiaugsmas susipažinti su berno zenenhundu iš arčiau, tikrai jums patvirtins, jog
- jis yra platus tiek iš apačios, tiek ir iš viršaus, todėl iš to seka, kad M(P) = 2
- jis yra visiškai juodas tik iš viršaus, o iš apačios beveik visiškai baltas, todėl iš to seka, kad M(J) = 1
M(P) > M(J)
Kaip jau minėjau, mato funkcija M() yra monotoniškai didėjanti, todėl galime drąsiai teigti jog berno zenenhundas yra labiau platus negu juodas. Arba formulių pagalba tai užrašytume taipP > J
Lema įrodyta. Dabar galim imtis ir pagrindinės teoremos teiginio, kad berno zenenhundas yra labiau ilgas negu juodas. Tiesą sakant, nebe daug ką čia liko įrodinėti. Visi juk žino, kad berno zenenhundas yra labiau ilgas negu platus, t.y.
I > P
Prijunkime lemoje įrodytą nelygybę:I > P > J
O iš čia seka akivaizdi tiesa: berno zenenhundas yra labiau ilgas, negu juodas.Vis dar netikit? Pažiūrėkit patys...
Ramios ir gausios kūčių vakarienės, didingo Šv. Kalėdų stebuklo ir plačių šypsenų prie eglutės linkiu visiems šio tinklaraščio skaitytojams
Mintis iš niekur (3)
Man gyvenimo prasmė ir turinys yra ėjimas į tikslą. Bet ar toks, vertas gyvenimo prasmės, yra?
Mintis iš niekur (2)
Gyvenimas tuom ir stebuklingas, kad išėjęs į kelią niekada nežinai kur jis baigiasi.
Mintis iš niekur (1)
Nesu religingas, bet kartais man atrodo, kad sėdintys ten aukštai myli tuos, kurie žino ko nori ir lemiamomis akimirkomis nedvejoja.