Ne, tikrai ne apie magiją norėjau parašyti - apie vaizdo fokusavimą fotoaparate. Jeigu labai nesigilinti viskas kaip ir paprasta šiuolaikiniuose fotoaparatuose: paspaudei užrakto paleidimo mygtuką iki pusės, sulaukei kol pyptelėjo ir kvadračiukai vaizdo ieškiklyje arba ekranėlyje parodė, kur sufokusavo ir... viskas. Jeigu kadre įdomus vienintelis objektas - to daugiau negu pakanka.
Bet ką daryti jeigu noriu visą perspektyvą iki pat horizonto matyti pakankamai detalią? Tradicinis receptas - priveriam apertūrą. Bandžiau. Ir vis tiek gaudavau manęs netenkinančius rezultatus. Pradėjau ieškoti kur čia šuo pakastas. Perskaičiau apie tokį dalyką kaip hyperfokalinis atstumas - pasirodė labai įdomu. Sumąsčiau apie tai parašyti čia. Net iliustracijas pradėjau daryti. Ir... persigalvojau. Nes radau, mano galva, puikią ir nemokamą (!), internetu atsisiunčiamą brošiūrą, kurioje fokusavimo dalykas išnarstytas skersai ir išilgai - aš tikrai geriau neparašysiu: "The INs and OUTs of FOCUS by Harold M. Merklinger". Parašyta naudojant primityvius matematikos ir geometrijos metodus, panašiai kaip aš tą dariau rašydamas apie apertūrą. Žodžiu - vidurinės mokyklos žinių turėtų užtekti norint suprasti kas parašyta. Labai rekomenduoju perskaityti ir perprasti. Kaip ir to paties autoriaus pasvarstymus apie hiperfokalinį fokusavimą puslapyje "Depth of Field Revisited by Harold M. Merklinger" - galima pasimokyti racionalaus priėjimo prie fokusavimo būdo pasirinkimo.
Knygą pradėjau ir aš studijuoti. Kadangi tai ne lengvas romanas prieš miegą, o gera dozė informacijos - jaučiu užtruksiu kol "sukramtysiu". Bet tikiuosi, kad užvertęs paskutinį puslapį, turėsiu daug šviežių minčių, kurias išdėtysiu čia, šiame tinklaraštyje, lietuviškai.
Neryškumo skritulys
Priėjau tą vietą, kur turiu pradėti versti terminus - nerandu lietuviškų atitikmenų. Matyt tai buvo neišvengiama - fotografijoje, kaip ir daugelyje kitų techninių sričių, jaučiamas trūkumas padorių lietuviškų terminų. Nors ir labai man nesinorėjo to vertimo imtis - įprastai progresas yra labai lėtas, - bet teksto rašymas lietuvių kalba mišrainėje su angliškais terminais... na nedaro garbės mano tinklaraščiui ir tiek.
Taigi - pirmasis terminas: "circle of confusion" (CoC). Mažytė provokacija nesugundė tinklaraščio skaitytojų pasireikšti todėl pradedam, taip sakant, nuo švaraus lapo. Pradžioje supraskime, ką apibrėžia šis terminas. Šiuo terminu yra vadinama dėmelė (skritulys, diskas), kurią sukuria idealiame taške (sensoriuje) nesufokusuoti iš (objekto) taško per lęšį einantys spinduliai.
Iš paveikslėlyje pavaizduotų trijų fokusavimo atvejų, tik vidurinysis fokusuoja "idealiai". Kiti du parodo gerai pastebimą CoC dėmę-skritulį. Kas yra prastai sufokusuotas vaizdas manau žinote praktiškai - dažniausiai tai reiškia, kad kadras keliauja į šiukšliadėžę. Tiesa, "idealių" taškų gyvenime nebūna - dėl įvairių optinės sistemos netikslumų, visada būna sufokusuojama į tam tikro dydžio CoC tašką. Kodėl tai svarbu? Todėl, kad jeigu sufokusuojama į tašką, kuris yra mažesnis (nedidesnis) negu sensoriaus pikselis, tai gauname tam sensoriui idealios raiškos vaizdą. T.y. ryškesnio vaizdo nuotraukoje gauti nebeįmanoma. Šiuo efektu yra paaiškinama ir kita (be fokusavimo) labai svarbi sąvoka fotografijoje - ryškumo gylis.
Bandau versti. Pradžioje linksmai - klausiam Google vertėjo. Geriausias variantas, kurį man pavyksta sukombinuoti iš pasiūlymų yra "apskritimas suklaidinimo". Šypseną išspaudžiu ir judu toliau. Pažodinis vertimas geresnio varianto nepasiūlo. Pasitelkiu visažinį Google ir paieškau lietuviškų fotografijos terminų žodynėlių. Vėl nieko doro šia tema nerandu - geriausiu atveju surandu paaiškinimą, kas yra ryškumo gylis. Bet jokių nuorodų į CoC.
Dėl viso pikto perverčiu turimus "Visuotinės lietuvių enciklopedijos" ir "Technikos enciklopedijos" tomus - nei prie fokusavimo, nei prie geometrinės optikos nerandu jokių užuominų. Panašu, kad terminas tikrai nebuvo verstas.
Besukant galvą dėl vertimo atėjo mintis pasižiūrėti, o kaip šis terminas verčiamas į kitas kalbas, pvz. lenkų arba rusų. Įlindęs į Wikipedia randu, kad lenkiškai tai vadinasi "susiliejimo diskas" (arba "krążek rozmycia"), o rusiškai - "sklaidos dėmė" (arba «пятно рассеяния»). Dar rusiškame straipsnyje užsimenama, kad techninėje literatūroje ir žinynuose naudojamas terminas "neryškumo skritulys" (arba «кружок нерезкости»). Štai pastarasis man labiausiai imponuoja - tiek savo lakoniškumu, tiek vienareikšmiškumu. Todėl manau laikas sustoti ir dėti tašką ieškojimuose: šiame tinklaraštyje "circle of confusion" (CoC) bus verčiamas kaip "neryškumo skritulys".
Kažkaip greitai čia viskas susirašė. O galvą tai sukau porą mėnesių...
Taigi - pirmasis terminas: "circle of confusion" (CoC). Mažytė provokacija nesugundė tinklaraščio skaitytojų pasireikšti todėl pradedam, taip sakant, nuo švaraus lapo. Pradžioje supraskime, ką apibrėžia šis terminas. Šiuo terminu yra vadinama dėmelė (skritulys, diskas), kurią sukuria idealiame taške (sensoriuje) nesufokusuoti iš (objekto) taško per lęšį einantys spinduliai.
 |
| Circle of confusion, Wikipedia |
Bandau versti. Pradžioje linksmai - klausiam Google vertėjo. Geriausias variantas, kurį man pavyksta sukombinuoti iš pasiūlymų yra "apskritimas suklaidinimo". Šypseną išspaudžiu ir judu toliau. Pažodinis vertimas geresnio varianto nepasiūlo. Pasitelkiu visažinį Google ir paieškau lietuviškų fotografijos terminų žodynėlių. Vėl nieko doro šia tema nerandu - geriausiu atveju surandu paaiškinimą, kas yra ryškumo gylis. Bet jokių nuorodų į CoC.
Dėl viso pikto perverčiu turimus "Visuotinės lietuvių enciklopedijos" ir "Technikos enciklopedijos" tomus - nei prie fokusavimo, nei prie geometrinės optikos nerandu jokių užuominų. Panašu, kad terminas tikrai nebuvo verstas.
Besukant galvą dėl vertimo atėjo mintis pasižiūrėti, o kaip šis terminas verčiamas į kitas kalbas, pvz. lenkų arba rusų. Įlindęs į Wikipedia randu, kad lenkiškai tai vadinasi "susiliejimo diskas" (arba "krążek rozmycia"), o rusiškai - "sklaidos dėmė" (arba «пятно рассеяния»). Dar rusiškame straipsnyje užsimenama, kad techninėje literatūroje ir žinynuose naudojamas terminas "neryškumo skritulys" (arba «кружок нерезкости»). Štai pastarasis man labiausiai imponuoja - tiek savo lakoniškumu, tiek vienareikšmiškumu. Todėl manau laikas sustoti ir dėti tašką ieškojimuose: šiame tinklaraštyje "circle of confusion" (CoC) bus verčiamas kaip "neryškumo skritulys".
Kažkaip greitai čia viskas susirašė. O galvą tai sukau porą mėnesių...
Prieblandos zona
Terminija - štai kur tikroji prieblandos zona. Netikit? Pabandykit išversti iš anglų kalbos terminą Circle of confusion. Reikalavimai nesudėtingi - vertimas turi būti neilgesnis nei originalas ir atspindėti prasmę be jokių dviprasmybių.
1/3 tiesos
Ar buvot nors kartą žiūrėdami į nuotrauką pagalvoje: "o, geras - kokios natūralios spalvos"? Nors šiaip jau esu kritiškas tiek sau, tiek ir kitiems, bet turiu prisipažinti, kad tokia mintis yra ir mane ne kartą aplankiusi. Todėl kartą internete aptiktas teiginys, kad skaitmeninėje nuotraukoje yra tik 1/3 tiesos, buvo tarsi šaltas dušas. Kaip tai? Kodėl?
Priežastį pasirodo žinojau jau senokai, tik niekada nežvelgiau į ją būtent tokiu kampu. Norėdamas suprasti, turėjau pasigilinti į tai, kaip skaitmeninis sensorius atskiria spalvas. Kaip sensoriaus pikseliai vaizdo taškelius paverčia skaičiukais nuotraukos faile rašiau ne tokiam senam įraše. Bet kaip atskiriamos spalvos? Jei kalbėti apie absoliučioje daugumoje fotoaparatų naudojamus CMOS (išskyrus Faoveon sensorius - ačiū Rokiškiui už pastabą) ar CCD sensorius, tai jų pikseliai nepasižymi galimybe atskirti krintančios šviesos spektrinę sudėtį - spalvą. Tam tikslui yra pasitelkiami optiniai filtrai. Štai čia ir prasideda pats įdomumas - kaip tuos filtrus išdėlioti ir sukombinuoti su sensoriumi, kad kiekvienam pikseliui gauti tris dedamasias spalvos komponentes arba, kaip dažniausiai sakoma, RGB reikšmes? Jeigu iki šiol apie tai negirdėjote - manau atsakymas nustebins. Pasirodo niekas ir nesistengia gauti tris RGB reikšmes kiekvienam pikseliui tiesiai iš sensoriaus! Pažvelkim į Bayer filtrą, tipiškai naudojamą fotoaparatų sensoriuose spalvų atskyrimui pasiekti:
Pilki stačiakampiai - sensoriaus pikseliai; spalvoti - optiniai filtrai. Ir ką gi matom: vienas pikselis - viena spalva. Sakysit - taigi šalia yra kitos dvi spalvos - ir kokia čia problema? Reikia pamatyti, kaip su tokiu filtru vaizdą mato sensorius. Štai čia fotografuojamas objektas:
O čia - vaizdas, kurį matom pažvelge į jį per Bayer filtrą:
Jaučiat skirtumas ar ne? Na juk mes praleide vaizdelį per Bayer filtrą netekom 2/3 spalvos informacijos - pvz. neliko nei vieno baltos spalvos pikselio - sunku turėtų būtų tai nepajausti.
O dabar reiktų pabandyti iš paskutinio paveikslėlio rekonstruoti pradinį, t.y. kiekvienam taškeliui "atstatyti" dvi (iš trijų) trūkstamas spalvas. Tikrai netrivialus uždavinys, dar kitaip vadinamas demozaikinimu. Visi demozaikinimo algoritmai remiasi prielaida, kad įprastame vaizde šalia esantys vieno objekto pikseliai būną panašių spalvų. Bet kelių objektų "persikirtimams" tai jau nebegalioja, todėl tikslių objektų briaunų atkūrimas tampa problematiškas. Idealių algoritmų šiai dienai nėra: vieni ne taip gerai atstato staigius spalvų pasikeitimus, kiti - prikuria įvairiausių triukšmelių. Bet algoritmai vis dar tobulinami ir progresuoja gan stipriai.
Fotoaparatuose demozaikinimo uždavinį priimtina kokybe išsprendžia fotoaparato procesorius. Jis, turėdamas 1/3 fotografijos spalvų, pagal įsiūtą algoritmą "nutapo" likusius 2/3-dalius - štai kodėl šis įrašas gavo tokį pavadinimą. Reikia pripažinti: fotoaparatai pasižymi kaip tikrai neblogi "dailininkai" - dažniausiai iš pirmo žvilgsnio net nepasakysi, jog dalis spalvų buvo išskaičiuotos.
Labiau pažengusiose ir sudėtingesniuose fotoaparatuose jau yra įprasta šalia fotografavimo į JPG rasti fotografavimą ir į taip vadinamąjį RAW formatą. Kuom geras šis formatas? Tuom, kad jame saugoma praktiškai neapdorota informacija tiesiai iš sensoriaus. Todėl galutiniam vaizdo formavimui galima pritaikyti naujausius demozaikinimo algoritmus - mūsų neberiboja fotoaparato programinė įranga, galima tai atlikti kompiuteriu. Vien dėl šios galimybės ir algoritmų progreso saugau skaitmeninius "negatyvus" RAW formate - gal vieną dieną atsiras toks algoritmas, kuris leis naujai pažvelgti į senas brangias fotografijas.
Vietoj P.S. Turite Canon PowerShot muilinę ir norite pabandyti fotografuoti RAW formatu? Pasirodo yra gan šmaikštus sprendimas: CHDK programinė įranga. Įrašot į kortelę, įdedat į fotoaparatą ir gaunat krūvą naujų funkcijų. Tame tarpe ir galimybę fotografuoti RAW formatu. Sekmės eksperimentuojant.
Priežastį pasirodo žinojau jau senokai, tik niekada nežvelgiau į ją būtent tokiu kampu. Norėdamas suprasti, turėjau pasigilinti į tai, kaip skaitmeninis sensorius atskiria spalvas. Kaip sensoriaus pikseliai vaizdo taškelius paverčia skaičiukais nuotraukos faile rašiau ne tokiam senam įraše. Bet kaip atskiriamos spalvos? Jei kalbėti apie absoliučioje daugumoje fotoaparatų naudojamus CMOS (išskyrus F
 |
| Bayer filter, Wikipedia |
 |
| Demosaicing, Wikipedia |
 |
| Demosaicing, Wikipedia |
O dabar reiktų pabandyti iš paskutinio paveikslėlio rekonstruoti pradinį, t.y. kiekvienam taškeliui "atstatyti" dvi (iš trijų) trūkstamas spalvas. Tikrai netrivialus uždavinys, dar kitaip vadinamas demozaikinimu. Visi demozaikinimo algoritmai remiasi prielaida, kad įprastame vaizde šalia esantys vieno objekto pikseliai būną panašių spalvų. Bet kelių objektų "persikirtimams" tai jau nebegalioja, todėl tikslių objektų briaunų atkūrimas tampa problematiškas. Idealių algoritmų šiai dienai nėra: vieni ne taip gerai atstato staigius spalvų pasikeitimus, kiti - prikuria įvairiausių triukšmelių. Bet algoritmai vis dar tobulinami ir progresuoja gan stipriai.
Fotoaparatuose demozaikinimo uždavinį priimtina kokybe išsprendžia fotoaparato procesorius. Jis, turėdamas 1/3 fotografijos spalvų, pagal įsiūtą algoritmą "nutapo" likusius 2/3-dalius - štai kodėl šis įrašas gavo tokį pavadinimą. Reikia pripažinti: fotoaparatai pasižymi kaip tikrai neblogi "dailininkai" - dažniausiai iš pirmo žvilgsnio net nepasakysi, jog dalis spalvų buvo išskaičiuotos.
Labiau pažengusiose ir sudėtingesniuose fotoaparatuose jau yra įprasta šalia fotografavimo į JPG rasti fotografavimą ir į taip vadinamąjį RAW formatą. Kuom geras šis formatas? Tuom, kad jame saugoma praktiškai neapdorota informacija tiesiai iš sensoriaus. Todėl galutiniam vaizdo formavimui galima pritaikyti naujausius demozaikinimo algoritmus - mūsų neberiboja fotoaparato programinė įranga, galima tai atlikti kompiuteriu. Vien dėl šios galimybės ir algoritmų progreso saugau skaitmeninius "negatyvus" RAW formate - gal vieną dieną atsiras toks algoritmas, kuris leis naujai pažvelgti į senas brangias fotografijas.
Vietoj P.S. Turite Canon PowerShot muilinę ir norite pabandyti fotografuoti RAW formatu? Pasirodo yra gan šmaikštus sprendimas: CHDK programinė įranga. Įrašot į kortelę, įdedat į fotoaparatą ir gaunat krūvą naujų funkcijų. Tame tarpe ir galimybę fotografuoti RAW formatu. Sekmės eksperimentuojant.
Mintis iš niekur (7)
Atsakomybės delegavimo nacionaliniai ypatumai: jūs privalot daryti taip kaip jums buvo liepta ir prisiimti visą atsakomybę už tai.
Valdiškos atsakomybės ypatumai: kolektyviniai sprendimai dengia individualią atsakomybę už asmeniškai dedamus parašus valdžios nustatytų interesų ribose...
Valdiškos atsakomybės ypatumai: kolektyviniai sprendimai dengia individualią atsakomybę už asmeniškai dedamus parašus valdžios nustatytų interesų ribose...
Pirmąkart
Vakar pirmąkart buvau akustiniame Manto koncerte.
Kotrynos bažnyčioje.
Pirmąkart gerėjausi ne tik garsu, bet ir vaizdu scenoje.
Jeigu ją (sceną) taip galima pavadinti.
Pirmąkart koncerte gailėjausi, kad neturiu pasiėmęs fotoaparato.
Šviesos ir šešėlių žaismas atrodė magiškai.
Pirmąkart pagalvojau, kad bilietai į koncertą gali būti prasminga dovana.
Vis dar negaliu patikėt, kad taip pagalvojau.
Bliamba, net apie valentindienį pagalvojau, kad ne tokia jau kvaila šventė.
Ypač kai ta proga gauni bilietus į gerą koncertą.
Taip įsijaučiau, kad net pirmąkart šiame tinklaraštyje sveikinu su Valentino diena.
Visus. Bet labiausiai savo šeimyną.
O ypatingai savo Bagyrą - tu mane įveikei šiuo klausimu.
Bet aš nei trupučio dėl to nesigailiu...
P.S. Kažkas pasakė, kad esi jaunas tol, kol patyri pirmus kartus. Žodžiu, vakar gerokai pajaunėjau. Bent jau širdyje...
Kotrynos bažnyčioje.
Pirmąkart gerėjausi ne tik garsu, bet ir vaizdu scenoje.
Jeigu ją (sceną) taip galima pavadinti.
Pirmąkart koncerte gailėjausi, kad neturiu pasiėmęs fotoaparato.
Šviesos ir šešėlių žaismas atrodė magiškai.
Pirmąkart pagalvojau, kad bilietai į koncertą gali būti prasminga dovana.
Vis dar negaliu patikėt, kad taip pagalvojau.
Bliamba, net apie valentindienį pagalvojau, kad ne tokia jau kvaila šventė.
Ypač kai ta proga gauni bilietus į gerą koncertą.
Taip įsijaučiau, kad net pirmąkart šiame tinklaraštyje sveikinu su Valentino diena.
Visus. Bet labiausiai savo šeimyną.
O ypatingai savo Bagyrą - tu mane įveikei šiuo klausimu.
Bet aš nei trupučio dėl to nesigailiu...
P.S. Kažkas pasakė, kad esi jaunas tol, kol patyri pirmus kartus. Žodžiu, vakar gerokai pajaunėjau. Bent jau širdyje...