Mintis iš niekur (8)

Patirtis be konteksto kaip mirtis be gyvenimo...

Kodėl fotografuoju į RAW? (II dalis)

Taigi - antra dalis užtruko. Daug daug ilgiau negu tikėjausi. Bet pagaliau turiu viską, ko reikia užbaigti pradėtą darbą, todėl tęsiam atsakymų paiešką: kiek galima išspausti iš "nenusisekusio" kadro  apie kurį rašiau pirmoje dalyje?

Pradžiai apie įrankius kuriuos naudojau. Kadangi fotografija nėra mano profesija, o tik hobis, tai mokėti rimtus pinigus už rimtas programas a la Adobe Photoshop kažkaip ranka nekyla. Nelegalus instaliaviamas arba vagystė palieka tokį pošlykštį diskomforto jausmą, todėl jau senokai tuom neužsiiminėju. Taip, dažniausiai naudoju GIMP'ą, bet šiuo atveju jį išmečiau iš galimų variantų dėl per mažo tikslumo - jo vidiniai algoritmai naudoja tik aštuonių bitų koduotę. Todėl vėl pasirinkau  nemokamų programų paketo ImageMagick šešiolikos bitų instaliaciją. To paties, kurį naudojau pirmoje dalyje skirtumui matuoti. Toks komandinės eilutės įrankio pasirinkimas turi netgi šiokį tokį privalumą - į komandinį failą (.cmd, .bat ar .sh - skonio reikalas) surašius komandų seką, dviem klavišų paspaudimais gauni pakoreguotą vaizdą ir iškart pamatavimą, kiek jis artimas etalonui. Bet čia manęs pasirodo laukė "spąstai", kurie prarijo visą pagrindinį laiką skirtą šiam įrašui: tuos komandinius failus teko sukti nežinau kiek šimtų kartų, kol išspaudžiau kažkokį maksimumą iš kiekvieno vaizdo.

Kol neperėjom prie konkrečių vaizdų, įspėjimas: nebandykite to kartoti namuose - užmušit labai daug laiko :) Reikia pripažinti, kad pagrindinis mano eksperimento rezultatas - iki maksimalaus panašumo etalonui išspaustas vaizdelis - mažai pritaikomas praktikoje. Nes jeigu turite galimybę palyginti - vadinasi turit gerą kadrą ir tą prastąjį galit mesti lauk - kam prie jo vargti? O jeigu turit tik nenusisekusį, tai vis tiek geriau jį taisyti su įprasta vaizdų redagavimo programa, kurioje galit iš kart pamatyti - patinka ar ne jums rezultatas.

Taigi, jeigu neatmušiau noro toliau skaityti, pradinis vaizdelis: