Foto žygis

Buvo tokia istorija šį rudenį: dalyvavau World Wide Photo Walk 2012. Tiesiog iš smalsumo: norėjosi suprasti ir pajusti savo kailiu,  kas per daiktas tas foto žygis (photowalk). Apie akciją sužinojau galima sakyti netyčia - jau įpusėjus registracijai pamačiau kažkieno iš užsieniečių pabendrintą žinutę Google+ tinkle. Apsilankiau akcijos puslapyje - Vilniuje jau buvo užregistruota grupė. Dar kiek pasvarsčiau - nedrąsu kaip tai pirmą kartą, - bet ėmiau ir užsiregistravau.

Akcijos diena, spalio 13, šeštadienis, Vilniuje pasitaikė niekuom neypatinga - nei saulės,  nei stipresnio rūko. Gamta nesiūlė jokios intrigos, tačiau kadangi foto žygis yra ne tik fotografijos,  bet ir nemažiau socialinis įvykis, klausimų vykti ar ne nekilo - dabar jau buvo smalsu pamatyti ir kas tie šeši kiti užsiregistrave į žygį.

Taigi - kas tas foto žygis? Tai tokia akcija, kai susirenka būris fotografų, kartu juda tuo pačiu maršrutu, fotografuoja bet ką, kas jiems atrodo verta jų užrakto spragsėjimo, bendrauja, dalinasi įspūdžiais ir pastebėjimais. Pasibaigus žygiui (šis turėjo 2 val. apribonimą), susėda kokiam nors kabake ir pratęsia pokalbius apie fotografiją ir fotografijas.

Bent jau taip buvo šiame žygyje. Žygio vadovė (ji ir užregistravo grupę akcijos svetainėje)  Orinta Labutytė yra asociacijos fotoexpress.lt narė. Gal todėl labai ir nenustebau, kai pasilabinus ir susipažinus žygio pradžioje, aš buvau vienintelis žygio dalyvis neturintis jokių sąsajų su minėta asociacija. Visi kiti - arba esami nariai, arba aktyvūs fotoexpress.lt bendruomenės nariai. Todėl nenuostabu,  kad dauguma jų - seni pažystami.

Sprendžiant iš šio žygio dalyvių kiekio - nėra lietuviai labai aktyvūs socialiniuose renginiuose: foto žygio grupėje galėjo būti iki 50 fotografų, o buvo tik 7. Matyt kai kuriuose pasaulio taškuose situacija yra priešinga,  nes akcijos svetainėje buvo numatytas specialus funkcionalumas besiregistruojantiems: jeigu norinčių prisijungti prie konkrečios grupės būdavo daugiau nei vietų, pavėlavusiems užsiregistruoti tekdavo stot į eilę ir laukt - gal kas atsisakys dalyvauti renginyje ir atlaisvins vietą. Populiarumą šiek tiek kaitino ir tas faktas,  kad vyko ne tik socialinis įvykis,  bet ir konkursas geriausiai fotografijai. Su pakankamai rimtais prizais.

Apie veiksmą žygio metu sunku ką nors papasakoti - tai reikia išbandyti ir pajausti savo kailiu. Buvo įdomu. Mūsų grupės nuotraukas galima pamatyti Google+ tinkle sukurtame įvykyje.

Kaip visuomet,  sunkiausia dalis buvo pasibaigus akcijai: išsirinkti ir į akcijos svetainę įkelti vieną geriausią savo kadrą. Aš dažniausiai susiduriu su situacija,  kai mano ir daugumos nuomonės išsiskiria,  todėl paprašiau Google+ bendruomenės padėti išrinkti geriausią kadrą. Ačiū visiems, kas balsavo "pliusindami" ir išsakė savo nuomonę. Mano minėta situacija pasikartojo: tie du kadrai, kuriuos laikiau "favoritais", negavo nei vieno palaikančio balo. Na ką - ne pirmą kartą, todėl nei kiek nenustebau.

Ir nors labai ryškaus lyderio mano surengtame mini balsavime nebuvo, buvo vienas kadras, kuris surinko daugiausiai pliusų:


Viskas kaip ir savo vietose, bet kažkodėl tolerastiškai pagalvojau, kad tas smulkus religinis motyvas virš stogų nebus labai patrauklus renkantiems geriausią kadrą. Ir nusprendžiau padirbėti ties sekančiu daugiausiai vertintojų simpatijų surinkusiu kadru. Su keturiomis žaviomis damomis.

Nusprendžiau pažaisti spalvomis: spalvotus palikti tik žmones, o visą kitą išversti į juodai-baltą variantą. Tokį variantą ir įkėliau akcijos puslapin, kaip savo geriausią kadrą:


Štai čia įvyko keisčiausia dalis. O gal linksmiausia - nelygu kaip pažiūrėsi. Kitiems mūsų grupės foto žygio dalyviams nepavyko laiku įkelti savo nuotraukų ir ... aš, likęs vieninteliu dalyviu, tapau grupės nugalėtoju. Nesiimsiu spėliot, kodėl nepavyko kitiems žygio dalyviams įkelti savo kadrų. Gal tiesiog nenorėjo (tai buvo neprivaloma). Ar sutrukdė anglų kalbos arba IT žinių spragos. Tačiau kaip nežiūrėk, pirma vieta, būnant vieninteliu dalyviu - anoks čia ir pasiekimas. Gal dėl to, o gal ir dėl to, kad dar vasaros pabaigoje buvau įsigijęs ir  jau įpusėjęs skaityti popierinį laimėtos knygos variantą, su gautu prizu už laimėjimą grupėje nusprendžiau pasielgti pagal principą "easy come, easy go" - tiesiog padovanoti kažkam, susijusiam su visa šia istorija.

Taigi, prizas - Scott Kelby knygos "The Lightroom 4 Book for Digital Photographers" elektroninis variantas - atiteks vienam iš dalyvavusių žygyje ar padėjusių man išsirinkti geriausią kadrą. Tam tereikės prie mano posto Google+ tinkle, kuriuo pabendrinsių šį tinklaraščio įrašą, parašyti trumpą komentarą, tipo - "Noriu".

O iš kart po Kalėdų (kai tik rasiu galimybę atsitraukti nuo stalo ir prisėsti prie kompiuterio), random.org pagalba išrinksiu vieną laimingąjį, kuriam ir atiteks kodas įsigyti šios knygos elektroninį variantą.



Ir kadangi daugiau įrašų į tinklaraštį iki Kalėdų nebespėsiu parašyt, tai naudodamasis proga linkiu visiems ramios Kūčių vakarienės ir džiaugsmingo Kalėdų ryto.